Pasirinkite egzistuojantį internetinį turinį arba pridėkite internetinį turinį rodymui šiame portlete.
    • Kauno geto kaliniai Dachau koncentracijos stovykloje

      Kauno geto kaliniai Dachau koncentracijos stovykloje

      Kauno getas - nacistinės Vokietijos sukurtas getas, kuriame buvo apgyvendinti žydų tautybės žmonės. Vienu metu gete daugiausiai gyveno apie 30 tūkstančių žmonių. Dauguma iš jų buvo nužudyti Kauno IX forte, arba deportuoti į koncentracijos stovyklas.
      Dachau mieste, netoli nuo Bavarijos sostinė Miuncheno, dar 1933 metais buvo įkurta pirmoji koncentracijos stovykla. Ji buvo pastatyta išskirtinai Trečiojo Reicho politiniams kaliniams, kurių tik dalis buvo žydai, bet ilgainiui į ją pradėta vežti įvairių tautybių žmones. Dachau veikė ilgiausiai iš visų koncentracijos stovyklų. Kilus Antrajam pasauliniam karui, 1940-aisiais apie 13 tūkst. kalinių buvo atgabenta iš Lenkijos. Jau užpuolus SSRS, buvo surengtos masinės 4 tūkst. sovietų karo belaisvių žudynės. Priešpaskutiniais – 1944 metais – atsirado moterims skirta stovykla ir dešimtys kitų Dachau pavaldžių stovyklų. Pastarosiose „dirbdami“ žuvo 10 tūkst. žydų. Tų metų pabaigoje čia buvo laikoma per 63 tūkst. kalinių. Joje per 12 metų buvo įkalinti 200 tūkstančių žmonių iš daugiau nei 30 Europos valstybių. Kaliniai laisvės oro įkvėpė 1945 metų balandžio 29 dieną, kai stovyklą išlaisvino JAV pėstininkai.
      Kauno IX forto muziejus, nuo pat jo įkūrimo, koncentracijos stovyklų tematikai skyrė didelį dėmesį, kaupdami dokumentinę medžiagą apie ten kalintų žmonių likimus. Muziejaus darbuotojai vyko į koncentracijos stovyklas, ieškojo žinių apie Lietuvos gyventojus kalintus Buchenvaldo, Aušvico, Štuthofo, Dachau stovyklose. Vien tik iš Štuthofo muziejaus parvežta 185 vienetai lietuvių kalinių asmens kortelių. Nuo 1994 metų surinkta virš 200 eksponatų iš buvusių Kauno geto kalinių, jų tarpe kalintų Dachau koncentracijos stovykloje. Ne visiems likimas lėmė sugrįžti iš koncentracijų stovyklų, o likusiųjų gete artimieji buvo išžudyti. Kauniečių Šusterių šeimos narius ištiko skirtingi likimai: iš Kauno geto išvežus tėvą Chaimą ir sūnų Geršoną į Dachau, motiną į Štuthofo koncentracijos stovyklą, duktė Gita liko viena. Abelis Malnikas su tėvu iš Kauno geto išvežtas į Dachau, o Abelio motina į Štuthofą. Tai tik keletas iš daugelio pavyzdžių apie skaudžius Kauno žydų šeimų likimus. Todėl Kauno IX forto muziejaus, Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius siūlo iš arčiau susipažinti su tokiais nežmoniškais ir sunkiai suvokiamais išgyvenimais, ir kartu tikėtis, kad ši istorijos istorijos pamoka yra išmokta ir niekada daugiau nebepasikartos.

Parodos objektai

   
  • Chaimas Kolvenskis buvęs Kauno geto ir Dachau koncentracijos stovyklos kalinys.

    Chaimas Kolvenskis buvęs Kauno geto ir Dachau koncentracijos stovyklos kalinys., 1930–1940 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Chaimas Kolvenskis buvęs Kauno geto ir Dachau koncentracijos stovyklos kalinys. Po II pasaulinio karo išvyko gyevnti į Izraelį.

    Kauno getas-nacistinės Vokietijos sukurtas getas, kuriame buvo apgyvendinti žydų tautybės žmonės. Vienu metu gete gyveno apie 30 tūkstančių žmonių. Dauguma iš jų buvo nužudyti Kauno IX forte, arba deportuoti į koncentracijos stovyklas. Apie 500 žydų pabėgo iš geto ir prisijungė prie partizanų kovojusių prieš nacius. 1944 m. gestapo įsakymu getas buvo padegtas. Per geto likvidaciją žuvo apie 2 tūkstančiai žmonių.

  • Basia Burlakaitė-Zagorskienė ir jos vyras Faivelis Zagorskis buvę Kauno geto kaliniai.

    Basia Burlakaitė-Zagorskienė ir jos vyras Faivelis Zagorskis buvę Kauno geto kaliniai., 1994 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Basia Burlakaitė-Zagorskienė ir jos vyras Faivelis Zagorskis buvę Kauno geto kaliniai. Basios Burlakaitės tėvas Lazeris Burlakas, bei jos keturi broliai nacių okupacijos metais buvo nužudyti Dachau koncentracijos stovykloje. Motina Chaja Levinaitė-Burlakienė ir Basia Burlakaitė-Zagorskienė buvo išvežtos į Štuthofo koncentracijos stovyklą, motina mirė stovykloje, o Basią išvadavo sovietų armijos kariai. Grįžusi iš koncentracijos stovyklos ji apsigyveno Kaune.

  • Negatyvas

    Negatyvas, 1994 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Abelio Malniko tėvai–buvę Kauno geto kaliniai. Tėvas ir sūnus Abelis nacių okupacijos metais iš Kauno geto buvo išvežti į Dachau koncentracijos stovyklą. Grįžę iš koncentracijos stovyklos išvyko gyventi JAV. Motina išvežta iš Kauno geto mirė Štuthofo koncentracijos stovykloje.

  • Icikas Kaganas- Kauno geto ir Dachau koncentracijos stovyklos kalinys.

    Icikas Kaganas- Kauno geto ir Dachau koncentracijos stovyklos kalinys., 1993 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Icikas Kaganas Kauno geto ir  Dachau koncentracijos stovyklos kalinys. Grįžęs iš koncentracijos stovyklos išvyko gyventi į Izraelį. 

    Kauno getas-nacistinės Vokietijos sukurtas getas, kuriame buvo apgyvendinti žydų tautybės žmonės. Vienu metu gete gyveno apie 30 tūkstančių žmonių. Dauguma iš jų buvo nužudyti Kauno IX forte, arba deportuoti į koncentracijos stovyklas. Apie 500 žydų pabėgo iš geto ir prisijungė prie partizanų kovojusių prieš nacius. 1944 m. gestapo įsakymu getas buvo padegtas. Per geto likvidaciją žuvo apie 2 tūkstančiai žmonių.

  • Chaimas Gurvičius- Kauno geto ir Dachau koncentracijos stovyklos kalinys.

    Chaimas Gurvičius- Kauno geto ir Dachau koncentracijos stovyklos kalinys., 1993 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Chaimas Gurvičius -Kauno geto ir  Dachau koncentracijos stovyklos kalinys. Grįžęs iš koncentracijos stovyklos išvyko gyventi į Izraelį. 

    Kauno getas-nacistinės Vokietijos sukurtas getas, kuriame buvo apgyvendinti žydų tautybės žmonės. Vienu metu gete gyveno apie 30 tūkstančių žmonių. Dauguma iš jų buvo nužudyti Kauno IX forte, arba deportuoti į koncentracijos stovyklas. Apie 500 žydų pabėgo iš geto ir prisijungė prie partizanų kovojusių prieš nacius. 1944 m. gestapo įsakymu getas buvo padegtas. Per geto likvidaciją žuvo apie 2 tūkstančiai žmonių.

  • Ženevos tarptautinio komiteto pažyma, kurioje pažymima, kad Chaimas Gurvičius buvo kalinamas Dachau koncentracijos stovykloje.

    Ženevos tarptautinio komiteto pažyma, kurioje pažymima, kad Chaimas Gurvičius buvo kalinamas Dachau koncentracijos stovykloje., 1993 m.

    Pažyma išduota Ženevos (Šveicarija) tarptautinio komiteto, kurioje pažymima, kad Chaimas Gurvičius buvo kalinamas Dachau koncentracijos stovykloje. Iš lagerio išlaisvino amerikiečių armija 1944 m.birželio 15 d. Chaimas Gurvičius buvęs Kauno geto ir Dachau koncentracijos stovyklos kalinys. Grįžęs iš koncentracijos stovyklos išvyko gyventi į Izraelį.

    Kauno getas-nacistinės Vokietijos sukurtas getas, kuriame buvo apgyvendinti žydų tautybės žmonės. Vienu metu gete gyveno apie 30 tūkstančių žmonių. Dauguma iš jų buvo nužudyti Kauno IX forte, arba deportuoti į koncentracijos stovyklas. Apie 500 žydų pabėgo iš geto ir prisijungė prie partizanų kovojusių prieš nacius. 1944 m. gestapo įsakymu getas buvo padegtas. Per geto likvidaciją žuvo apie 2 tūkstančiai žmonių.

  • Pažyma, Forma Nr.63, išduota Chajai Levinaitei-Burlakienei.

    Pažyma, Forma Nr.63, išduota Chajai Levinaitei-Burlakienei., 1932 m.

    Pažyma, Forma Nr.63, išduota Chajai Levinaitei-Burlakienei g. 1890 m. sausio 28 d. Nacių okupacijos metais Chaja Levinatė-Burlakienė buvo Kauno geto kalinė, jos vyras Lazeris Burlakas ir keturi sūnus išvežti ir nužudyti Dachau koncentracijos stovykloje. Chaja Levinaitė-Burlakienė nužudyta Štuthofo koncentracijos stovykloje. Iš visos šeimos liko gyva tik dukra Basia. Grįžusi iš koncentracijos stovyklos ji apsigyveno Kaune.

  • Pažyma, Forma Nr.63, išduota Leizeriui Burlakui.

    Pažyma, Forma Nr.63, išduota Leizeriui Burlakui., 1932 m.

    Pažyma, Forma Nr.63, išduota Leizeriui Burlakui g. 1890 m. rugsėjo 8 d. Nacių okupacijos metais Leizeris Burlakas buvo Kauno geto kalinys. Leizeris Burlakas ir keturi jo sūnūs žuvo Dachau koncentracijos stovykloje, žmona žuvo Štuthofo koncentracijos stovykloje. Iš visos šeimos liko gyva tik viena dukra Basia.

    Kauno getas-nacistinės Vokietijos sukurtas getas, kuriame buvo apgyvendinti žydų tautybės žmonės. Vienu metu gete gyveno apie 30 tūkstančių žmonių. Dauguma iš jų buvo nužudyti Kauno IX forte, arba deportuoti į koncentracijos stovyklas. Apie 500 žydų pabėgo iš geto ir prisijungė prie partizanų kovojusių prieš nacius. 1944 m. gestapo įsakymu getas buvo padegtas. Per geto likvidaciją žuvo apie 2 tūkstančiai žmonių.

  • Pažyma, Forma Nr.63, išduota Moteliui Burlakui g. 1917 m.

    Pažyma, Forma Nr.63, išduota Moteliui Burlakui g. 1917 m., 1935 m.

    Pažyma, Forma Nr.63, išduota Moteliui Burlakui g. 1917 m. Nacių okupacijos metais Motelis Burlakas buvo Kauno geto kalinys. Jo tėvas Leizeris Burlakas ir trys broliai buvo nužudyti Dacahu koncentracijos stovykloje, motina Chaja Levinaitė-Burlakienė nužudyta Štuthofo koncentracijos stovykloje. Iš visos šeimos liko gyva tik viena jo sesuo Basia. Grįžusi iš koncentracijos stovyklos ji apsigyveno Kaune.

  • Pažyma, Forma Nr.63, išduota Bencijonui Burlakui

    Pažyma, Forma Nr.63, išduota Bencijonui Burlakui, 1932 m.

    Pažyma, Forma Nr.63, išduota Bencijonui Burlakui g. 1915 m. Nacių okupacijos metais Bencijonas Burlakas buvo Kauno geto kalinys. Jo tėvas Leizeris Burlakas ir trys broliai buvo nužudyti Dacahu koncentracijos stovykloje, motina Chaja Levinaitė-Burlakienė nužudyta Štuthofo koncentracijos stovykloje. Iš visos šeimos liko gyva tik viena jo sesuo Basia. Grįžusi iš koncentracijos stovyklos ji apsigyveno Kaune.

  • Pažyma, Forma Nr.63, išduota Aizikui Burlakui

    Pažyma, Forma Nr.63, išduota Aizikui Burlakui, 1935 m.

    Pažyma, Forma Nr.63, išduota Aizikui Burlakui g. 1919 m. Nacių okupacijos metais Aizikas Burlakas buvo Kauno geto kalinys. Jo tėvas Leizeris Burlakas ir trys broliai buvo nužudyti Dachau koncentracijos stovykloje, motina Chaja Levinaitė-Burlakienė nužudyta Štuthofo koncentracijos stovykloje. Iš visos šeimos liko gyva tik viena jo sesuo Basia. Iš koncentracijos stovyklos ji grįžo gyventi į Kauną.

  • Pažyma, Forma Nr.63, išduota Velveliui Burlakui g. 1921 m.

    Pažyma, Forma Nr.63, išduota Velveliui Burlakui g. 1921 m., 1938 m.

    Pažyma, Forma Nr.63, išduota Velveliui Burlakui g. 1921 m. gruodžio 12 d. Nacių okupacijos metais Vavelis Burlakas buvo Kauno geto kalinys. Jo tėvas Leizeris Burlakas ir trys broliai buvo nužudyti Dacahu koncentracijos stovykloje, motina Chaja Levinaitė-Burlakienė nužudyta Štuthofo koncentracijos stovykloje. Iš visos šeimos liko gyva tik viena jo sesuo Basia. Grįžusi iškoncentracijos stovyklos ji apsigyveno Kaune.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.