• Vaikai gimę koncentracijos stovyklose

      Vaikai gimę koncentracijos stovyklose

      Balandžio 11 d., kai 1945 m. buvo išlaisvinti Buchenvaldo kaliniai, minima Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. Šiai datai paminėti, skiriame parodą apie mažamečius vaikus-koncentracijų stovyklų kalinius.
      Skaudžiausiai nacių nusikaltimai palietė vaikus. Būtent patiems mažiausiems ir yra skirta ši paroda, tačiau siekiant parodyti ne šaltą žiaurumą, bet šviesų žmogiškumą. Parodoje pateiktos kelių vaikų, gimusių koncentracijos stovyklose ir kalėjimuose istorijas, kurios dėka tikėjimo ir didelės meilės, baigėsi laimingai. Todėl šią progą norėtume švęsti ne su kančia ir skausmu, bet su tikėjimu ir viltimi, kad žmogiškumas gali nugalėti ir didžiausią pyktį ir abejingumą.
      Vaikų prisiminimai kalėjusių IX forto kalėjimo kameroje:
      „Kameroje jau buvo daug žmonių, buvo labai tamsu, ir jos, vaikai, labai laukdavo kada atidarys duris. Žmonės viduryje stovėjo, buvo vaikų ir daugiau. Juos išleisdavo dažniau pabėgioti į lauką. Ten susitikdavo su kitais vaikais. Visi kalbėjo rusiškai. Išbėgdavo į aptvertą kiemą anksti rytą, saulei tekant.. Būnant ryte kiemelyje girdėdavosi šūviai už forto sienų ir žmonių šauksmai, kad veda šaudyti. Ramindavo vieni kitus. Vaikams leisdavo forte ir bildančiais laiptais užbėgti į viršų. O kamerose būdavo nešvaru, drėgna, daug utėlių, nuo lubų krisdavo blakės. Valgydavo tik forminę duoną ir atsigerdavo pasaldinto vandens iš aliuminio puoduko“.
      Valentina Karmazina – Tamošiūnienė– gimusi Kauno IX forto kameroje 1941 m. liepos 27 d.
      Prasidėjus Antram Pasauliniam karui, buvo susprogdintas vienas iš Raudonosios Armijos ešalonų Kazlų Rūdoje, kuriame buvo karininkas Pavelas Karmazinas. Jo žmona Jelizaveta Karmazina liko su dviem dukrelėm – 5 metų Marija ir 4 metų Tamara. Kai vokiečiai okupavo Kauną, Jelizavetą Karmaziną su dukromis uždarė į Kauno IX fortą. Čia 1941 m. liepos 27 d. Jalizaveta pagimdė trečią dukrelę. Niekas pagimdyti nepadėjo, pati motina, išpešusi be laiko pražilusių plaukų sruogą, užrišo savo kūdikiui virkštelę. Po keleto dienų mamą su 3 dukrelėmis už lašinių paltį iš forto išpirko Jono Gaškos pažįstamas Feliksas Jakštas su žmona Evdokija. Rusų karininko šeimą jie parsivežė į Ražiškių kaimą prie Garliavos. Pradėjus kurtis kolūkiams Jelizaveta Karmazina, įsidarbino fermoje. Jai talkino ir visos trys dukterys. Nepaisant tragiško atėjimo į šį pasaulį, Valentina Karmazina, išaugo sveika ir protinga mergaite, ištekėjo sukūrė šeimą. Šiuo metu gyvena ir džaigiasi gausia šeima Kauno rajone.
      Pranciška Marmaitė – Cibulskienė gimusi Kauno kalėjime 1943 metais
      Marijonos Marmienės duktė Elena Marmaitė, žuvus tėvams, gyveno pas tetą Janiną Marmaitę, Kalgirio kaime. Kartu su tetos šeima ji buvo ištremta į Sibirą 1948 m. Grįžusi iš Sibiro 1966 m. gavo SSKP istorijos instituto archyvinę pažymą, kurioje buvo patvirtinta, kad Marijona Marmienė ir Stanislovas Marma dalyvavo partizaniniame judėjime Kauno apskrityje nuo 1942 m. balandžio mėnesio, ir kad jie buvo suimti ir kalinti. Marijona Marmienė 1944 m. sausio 19 d. buvo sušaudyta Kauno IX forte, o Stanislovo Marmos likimas tiksliau neišaiškintas. Pagimdžiusi dukrą kalėjime, Marijona Marmienė dar prieš mirtį dukrą perdavė į Kauno kūdikių namus ir neprieštaravo, kad ją įsivaikintų geri žmonės. Kauno kūdikių namų direktorius daktaras Petras Baublys pagal sutartį Marijonos Žiaukaitės-Marmienės naujagimę perdavė auginti Pranciškai Lekavičienei, gyvenančiai Kaune. Taip Pranciška Marmaitė tapo Lekavičiūte ir užaugo jų šeimoje, o po įmotės mirties pradėjo ieškoti savo šaknų. Pranciška Marmaitė surado ne tik savo seseris, bet ir platesnę giminę. Pranciška Marmaitė sužinojo, kad Kaune gyvena jos vyresnės seserys Elena ir Genovaitė, o vyriausioji sesuo Stasė jau mirusi.
      Ivan Aleksandrovič Bondarenko gimė 1944 kovo mėn. 22 dieną nacių koncentracijos stovykloje Kiesgrube (Vokietija).
      Darbininkė Liuba Bondarenko–Sivčuk, į Kiesgrubo lagerį buvo atvežta iš Rusijos, kuomet laukėsi vaikelio. 1944-03-22 d. ji lageryje pagimdė berniuką
      Ivan Bondarenko ir jo motina po išlaisvinimo iš lagerio grįžo į Rusiją, vėliau atvyko į Lietuvą, sukūrė šeimą, čia gyveno ir dirbo. Ivanas Bondarenko apdovanotas garbės raštais už aktyvią poziciją ginant buvusių mažamečių fašizmo kalinių interesus, ir medaliu „Nacizmo kalinys“. Kauno IX forto muziejuje dalyvaudavo renginiuose skirtuose koncentracijos stovyklų išlaisvinimo dienai paminėti. Iki mirties gyveno Kaune.
      „Buvusių Mažamečių Fašizmo Kalinių Tarptautinė Sąjunga“ buvo įkurta 1988 metais birželio 22 dieną Kijeve, kuri apjungia tūkstančius žmonių iš Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Moldovos, Rusijos Ukrainos, Estijos ir kitų šalių. Tarptautinės organizacijos tikslas palaikyti buvusių mažamečių fašizmo kalinių statusą: gerinti jų buitines sąlygas, padėti spręsti kompensacijų išmokėjimo klausimus, bei organizuoti negrįžusių kalinių paieškas ir susitikimus.

Parodos objektai

   
  • Valentina Karmazina-Tamošiūnienė su anūku Gyčiu, Nidoje

    Valentina Karmazina-Tamošiūnienė su anūku Gyčiu, Nidoje, 1995 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Valentina Karmazina-Tamošiūnienė su anūku Gyčiu Nidoje, 1995 m.

    Prasidėjus Antram Pasauliniam karui, buvo susprogdintas vienas iš Raudonosios Armijos ešalonų Kazlų Rūdoje, kuriame buvo karininkas Pavelas Karmazinas. Jo žmona Jelizaveta Karmazina liko su dviem dukrelėm – 5 metų Marija ir 4 metų Tamara. Kai vokiečiai okupavo Kauną, Jelizaveta Karmazina su dukromis slėpėsi pas vaistininką Joną Gašką. Tačiau vokiečių kariai vis tik suėmė jauną karininko žmoną, ir ją, besilaukiančią kūdikio, su dviem dukrelėm uždarė į Kauno IX fortą. Čia 1941 m. liepos 27 d. Jalizaveta pagimdė trečią dukrelę. Po keleto dienų mamą su 3 dukrelėmis už lašinių paltį iš forto išpirko Jono Gaškos pažįstamas Feliksas Jakštas su žmona Evdokija. Rusų karininko šeimą jie parsivežė į Ražiškių kaimą prie Garliavos. Kadangi Jakštai savo vaikų neturėjo, nutarė įsidukrinti forte gimusią jauniausią Karmazinos dukrą ir pavadino ją Aldute Jakštaite, nors mama buvo davusi Valentinos vardą. Mama su kitom dviem dukrelėm liko Jakštų ūkyje. Jakštienė mergaitę labai mylėjo, kurį laiką slėpė, kas jos tikroji motina. Aldutė baigė Karkazų pradinę mokyklą. Buvo gabi, gerai mokėsi (į mokyklą pradėjo eiti 6 metų). Ir nuo penktos klasės Valentina Karmazina (Jakštaitė) pradėjo lankyti Garliavos vidurinę mokyklą, kurią baigė 1958 metais.

     

  • Valentina Karmazina-Tamošiūnienė Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos mokytoja

    Valentina Karmazina-Tamošiūnienė Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos mokytoja, 1998 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Valentina Karmazina-Tamošiūnienė „Purienų“ vidurinės mokyklos rusų kalbos ir literatūros mokytoja, 1998 m.

    Prasidėjus Antram Pasauliniam karui, buvo susprogdintas vienas iš Raudonosios Armijos ešalonų Kazlų Rūdoje, kuriame buvo karininkas Pavelas Karmazinas. Jo žmona Jelizaveta Karmazina liko su dviem dukrelėm – 5 metų Marija ir 4 metų Tamara. Kai vokiečiai okupavo Kauną, Jelizaveta Karmazina su dukromis slėpėsi pas vaistininką Joną Gašką. Tačiau vokiečių kariai vis tik suėmė jauną karininko žmoną, ir ją, besilaukiančią kūdikio, su dviem dukrelėm uždarė į Kauno IX fortą. Čia 1941 m. liepos 27 d. Jalizaveta pagimdė trečią dukrelę. Po keleto dienų mamą su 3 dukrelėmis už lašinių paltį iš forto išpirko Jono Gaškos pažįstamas Feliksas Jakštas su žmona Evdokija. Rusų karininko šeimą jie parsivežė į Ražiškių kaimą prie Garliavos. Kadangi Jakštai savo vaikų neturėjo, nutarė įsidukrinti forte gimusią jauniausią Karmazinos dukrą ir pavadino ją Aldute Jakštaite, nors mama buvo davusi Valentinos vardą. Mama su kitom dviem dukrelėm liko Jakštų ūkyje. Jakštienė mergaitę labai mylėjo, kurį laiką slėpė, kas jos tikroji motina. Aldutė baigė Karkazų pradinę mokyklą. Buvo gabi, gerai mokėsi (į mokyklą pradėjo eiti 6 metų). Ir nuo penktos klasės Valentina Karmazina (Jakštaitė) pradėjo lankyti Garliavos vidurinę mokyklą, kurią baigė 1958 metais.

     

  • Valentinos Karmazinos-Tamošiūnienės jubiliejus Kauno IX forto muziejuje

    Valentinos Karmazinos-Tamošiūnienės jubiliejus Kauno IX forto muziejuje, 2001 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Renginys Kauno IX forto muziejuje, skirtas Valentinos Karmazinos-Tamošiūnienės jubiliejaus proga. Valentina Karmazina-Tamošiūnienė (su gėlėmis rankose) su visa šeima. 2001 metai.
    Prasidėjus Antram Pasauliniam karui, buvo susprogdintas vienas iš Raudonosios Armijos ešelonų Kazlų Rūdoje, kuriame buvo karininkas Pavelas Karmazinas. Jo žmona Jelizaveta Karmazina liko su dviem dukrelėm – 5 metų Marija ir 4 metų Tamara. Kai vokiečiai okupavo Kauną, Jelizaveta Karmazina su dukromis slėpėsi pas vaistininką Joną Gašką. Tačiau vokiečių kariai vis tik suėmė jauną karininko žmoną, ir ją, besilaukiančią kūdikio, su dviem dukrelėm uždarė į Kauno IX fortą. Čia 1941 m. liepos 27 d. Jalizaveta pagimdė trečią dukrelę. Po keleto dienų mamą su 3 dukrelėmis už lašinių paltį iš forto išpirko Jono Gaškos pažįstamas Feliksas Jakštas su žmona Evdokija. Rusų karininko šeimą jie parsivežė į Ražiškių kaimą prie Garliavos. Kadangi Jakštai savo vaikų neturėjo, nutarė įsidukrinti forte gimusią jauniausią Karmazinos dukrą ir pavadino ją Aldute Jakštaite, nors mama buvo davusi Valentinos vardą. Mama su kitom dviem dukrelėm liko Jakštų ūkyje. Jakštienė mergaitę labai mylėjo, kurį laiką slėpė, kas jos tikroji motina. Aldutė baigė Karkazų pradinę mokyklą. Buvo gabi, gerai mokėsi (į mokyklą pradėjo eiti 6 metų). Ir nuo penktos klasės Valentina Karmazina (Jakštaitė) pradėjo lankyti Garliavos vidurinę mokyklą, kurią baigė 1958 metais.

  • Valentinos Karmazinos-Tamošiūnienės jubiliejus Kauno IX forto muziejuje

    Valentinos Karmazinos-Tamošiūnienės jubiliejus Kauno IX forto muziejuje, 2001 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Renginys Kauno IX forto muziejuje, skirtas Valentinos Karmazinos-Tamošiūnienės jubiliejaus proga. Valentina Karmazina-Tamošiūnienė (su gėlėmis rankose) su visa šeima. 2001 metai.
    Prasidėjus Antram Pasauliniam karui, buvo susprogdintas vienas iš Raudonosios Armijos ešelonų Kazlų Rūdoje, kuriame buvo karininkas Pavelas Karmazinas. Jo žmona Jelizaveta Karmazina liko su dviem dukrelėm – 5 metų Marija ir 4 metų Tamara. Kai vokiečiai okupavo Kauną, Jelizaveta Karmazina su dukromis slėpėsi pas vaistininką Joną Gašką. Tačiau vokiečių kariai vis tik suėmė jauną karininko žmoną, ir ją, besilaukiančią kūdikio, su dviem dukrelėm uždarė į Kauno IX fortą. Čia 1941 m. liepos 27 d. Jalizaveta pagimdė trečią dukrelę. Po keleto dienų mamą su 3 dukrelėmis už lašinių paltį iš forto išpirko Jono Gaškos pažįstamas Feliksas Jakštas su žmona Evdokija. Rusų karininko šeimą jie parsivežė į Ražiškių kaimą prie Garliavos. Kadangi Jakštai savo vaikų neturėjo, nutarė įsidukrinti forte gimusią jauniausią Karmazinos dukrą ir pavadino ją Aldute Jakštaite, nors mama buvo davusi Valentinos vardą. Mama su kitom dviem dukrelėm liko Jakštų ūkyje. Jakštienė mergaitę labai mylėjo, kurį laiką slėpė, kas jos tikroji motina. Aldutė baigė Karkazų pradinę mokyklą. Buvo gabi, gerai mokėsi (į mokyklą pradėjo eiti 6 metų). Ir nuo penktos klasės Valentina Karmazina (Jakštaitė) pradėjo lankyti Garliavos vidurinę mokyklą, kurią baigė 1958 metais.

  • Pranciška Marmaitė

    Pranciška Marmaitė, 1948 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Pranciška Marmaitė-Cibulskienė
    Pranciškos Marmaitės tėvai Marijona ir Stanislovas Marmos Antrojo pasaulinio karo metais buvo partizanų būrio „Už Tėvynę“ partizanai. 1943 m. nacių suimti. Marijona 1944 m. sausio 19 d. nužudyta IX forte, Stasys spėjamas, kad taip pat nužudytas Kauno kalėjime. Marijona Kauno kalėjime 1943 lapkričio mėnesį, pagimdė dukrą, kurią įsidukrino ir užaugino Pranciška Lekavičienė. Tik 2002 metais Pranciška Marmaitė-Cibulskienė rado savo artimuosius.

  • Pranciška Vaidilaitė-Lekavičienė, užauginusi Prancišką Marmaitę-Cibulskienę gimusią Kauno IX forto kalėjime

    Pranciška Vaidilaitė-Lekavičienė, užauginusi Prancišką Marmaitę-Cibulskienę gimusią Kauno IX forto kalėjime, 1930 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Pranciška Lekavičienė-Vaidilaitė. Ji užaugino Kauno kalėjime gimusią Prancišką Marmaitę.
    Pranciškos Marmaitės tėvai Marijona ir Stanislovas Marmos Antrojo pasaulinio karo metais buvo partizanų būrio „Už Tėvynę“ partizanai. 1943 m. nacių suimti. Marijona 1944 m. sausio 19 d. nužudyta IX forte, Stasys spėjama, kad taip pat nužudytas Kauno kalėjime. Marijona kalėjime 1943 lapkričio mėnesį, pagimdė dukrą, kurią įsidukrino ir užaugino Pranciška Lekavičienė. Tik 2002 metais Pranciška Marmaitė-Cibulskienė rado savo artimuosius.

  • Globos sutartis tarp Vilijampolės vaikų lopšėlio-darželio direktoriaus ir Pranciškos Lekavičienės

    Globos sutartis tarp Vilijampolės vaikų lopšėlio-darželio direktoriaus ir Pranciškos Lekavičienės, 1944 m.

    Sutartis. Globos sutartis, pasirašyta 1944 m. vasario 25 d., tarp Kauno kūdikių namų vedėjo/vyr. gydytojo Petro Baublio ir Pranciškos Lekavičienės. Sutartimi Kauno kūdikių namų auklėtinė Pranciška Marmaitė, perduodama P. Lekavičienės globai.
    Pranciškos Marmaitės tėvai Marijona ir Stanislovas Marmos Antrojo pasaulinio karo metais buvo partizanų būrio „Už Tėvynę“ partizanai. 1943 m. nacių suimti. Marijona 1944 m. sausio 19 d. nužudyta IX forte, Stasys spėjama, kad taip pat nužudytas Kauno kalėjime. Marijona kalėjime 1943 lapkričio mėnesį, pagimdė dukrą, kurią įsidukrino ir užaugino Pranciška Lekavičienė. Tik 2002 metais Pranciška Marmaitė-Cibulskienė rado savo artimuosius.

  • Pranciška Vaidilaitė-Lekavičienė, auginusi Prancišką Marmaitę-Cibulskienę

    Pranciška Vaidilaitė-Lekavičienė, auginusi Prancišką Marmaitę-Cibulskienę, 1976 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Pranciška Lekavičienė-Vaidilaitė. Ji užaugino Kauno kalėjime gimusią Prancišką Marmaitę.
    Pranciškos Marmaitės tėvai Marijona ir Stanislovas Marmos Antrojo pasaulinio karo metais buvo partizanų būrio „Už Tėvynę“ partizanai. 1943 m. nacių suimti. Marijona 1944 m. sausio 19 d. nužudyta IX forte, Stasys spėjama, kad taip pat nužudytas Kauno kalėjime. Marijona kalėjime 1943 lapkričio mėnesį, pagimdė dukrą, kurią įsidukrino ir užaugino Pranciška Lekavičienė. Tik 2002 metais Pranciška Marmaitė-Cibulskienė rado savo artimuosius.

  • Pranciška Marmaitė-Cibulskienė

    Pranciška Marmaitė-Cibulskienė, 1976 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Pranciška Marmaitė-Cibulskienė gimusi 1943 m. Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.
    Pranciškos Marmaitės tėvai Marijona ir Stanislovas Marmos Antrojo pasaulinio karo metais buvo partizanų būrio „Už Tėvynę“ partizanai. 1943 m. nacių suimti. Marijona 1944 m. sausio 19 d. nužudyta IX forte, Stasys spėjama, kad taip pat nužudytas Kauno kalėjime. Marijona kalėjime 1943 lapkričio mėnesį, pagimdė dukrą, kurią įsidukrino ir užaugino Pranciška Lekavičienė. Tik 2002 metais Pranciška Marmaitė-Cibulskienė rado savo artimuosius.

  • Archyvinė pažyma liudijanti, kad Marijona ir Stanislovas Marmos dalyvavo partizaniniame judejime

    Archyvinė pažyma liudijanti, kad Marijona ir Stanislovas Marmos dalyvavo partizaniniame judejime, 1966 m.

    Pažyma. Archyvinė pažyma, kuria pažymima, kad Marijona Marmienė ir Stanislovas Marma dalyvavo partizaniniame judėjime Kauno apskrityje nuo 1943 m. balandžio mėn. Vėliau, 1943 m. birželio pabaigoje hitlerininkų buvo suimti ir kalinami. M. Marmienė 1944 m. sausio 19 d. buvo sušaudyta IX forte, S. Marmos likimas tiksliai neišaiškintas. Pažyma išduota Marmaitės-Žemaitienės prašymu 1966 m. gegužės 4 d., Nr. 461, Partijos istorijos instituto prie Lietuvos komunistų partijos centro komiteto.
    Pranciškos Marmaitės tėvai Marijona ir Stanislovas Marmos Antrojo pasaulinio karo metais buvo partizanų būrio „Už Tėvynę“ partizanai. 1943 m. nacių suimti. Marijona 1944 m. sausio 19 d. nužudyta IX forte, Stasys spėjama, kad taip pat nužudytas Kauno kalėjime. Marijona kalėjime 1943 lapkričio mėnesį, pagimdė dukrą, kurią įsidukrino ir užaugino Pranciška Lekavičienė. Tik 2002 metais Pranciška Marmaitė-Cibulskienė rado savo artimuosius.

  • Archyvo pažymėjimas apie Marijoną ir Stanislovą Marmas

    Archyvo pažymėjimas apie Marijoną ir Stanislovą Marmas, 2002 m.

    Pažyma. Archyvo pažymėjimas apie Marijoną ir Stanislovą Marmas. Lietuvos komunistų partijos dokumentų LSSR sovietinio partizanų būrio „Už Tėvynę“ archyviniame fonde Nr. 17365 saugomos M. Marmienės ir S. Marmos asmens bylos, kur nurodoma, kad 1943 m. birželio mėn Marijona ir Stanislovas Marmos vokiečių buvo suimti ir įkalinti Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Asmens byloje nurodoma, kad Marijona Marmienė arešto metu buvo nėščia. 1944 m. sausio 19 d. ji buvo sušaudyta Kauno IX forte, netrukus po gimdymo. Taip pat pranešama, kad būrio „Už Tėvynę“ archyviniame fonde duomenų apie Stanislovo Marmos likimą nerasta. Pažyma išduota 2002-09-30, Nr. 4621-C, Pranciškai Cibulskienei (Marmaitei) prašant.
    Pranciškos Marmaitės tėvai Marijona ir Stanislovas Marmos Antrojo pasaulinio karo metais buvo partizanų būrio „Už Tėvynę“ partizanai. 1943 m. nacių suimti. Marijona 1944 m. sausio 19 d. nužudyta IX forte, Stasys spėjama, kad taip pat nužudytas Kauno kalėjime. Marijona kalėjime 1943 lapkričio mėnesį, pagimdė dukrą, kurią įsidukrino ir užaugino Pranciška Lekavičienė. Tik 2002 metais Pranciška Marmaitė-Cibulskienė rado savo artimuosius.

  • Marijonos Marmienės sutikimas atiduoti savo kūdikį i lopšelį

    Marijonos Marmienės sutikimas atiduoti savo kūdikį i lopšelį, 1944 m.

    Raštas. Marijonos Marmienės sutikimas atiduoti savo kūdikį į lopšelį. Raštas gautas 1944 m. vasario 8 d.
    Pranciškos Marmaitės tėvai Marijona ir Stanislovas Marmos Antrojo pasaulinio karo metais buvo partizanų būrio „Už Tėvynę“ partizanai. 1943 m. nacių suimti. Marijona 1944 m. sausio 19 d. nužudyta IX forte, Stasys spėjama, kad taip pat nužudytas Kauno kalėjime. Marijona kalėjime 1943 lapkričio mėnesį, pagimdė dukrą, kurią įsidukrino ir užaugino Pranciška Lekavičienė. Tik 2002 metais Pranciška Marmaitė-Cibulskienė rado savo artimuosius.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.