• Minint 100-sias metines. Fotografijos apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius

      Minint 100-sias metines. Fotografijos apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius

      Parodoje yra pateikiamos autentiškos Pirmojo Pasaulinio karo fotografijos, kurios buvo spausdintos Vokietijos žurnale „Der grosse Krieg in Bildern (Didysis Karas fotografijose)“. Šis žurnalas buvo leidžiamas nuo 1915 metų iki 1918 metų, Berlyne, Georg Stilke spaustuvėje. Žurnaluose yra tik nuotraukos iš įvairiausių vietų, kuriose vyko karas, su trumpais tekstukais vokiečių, prancūzų, ispanų, italų ir anglų kalbomis. Vaizduojami ne tik karo veiksmai vykę frontuose, tačiau ir politiniai, socialiniai įvykiai vykę karo metu.
      Vokietija XIX–XX a. sandūroje virto viena galingiausių valstybių ekonominiu ir kariniu atžvilgiu. Ji siekė perdalyti pasaulį, kuriame politinę persvarą turėjo senosios, daug kolonijų turinčios valstybės. Šiam tikslui pasiekti buvo numatyta susilpninti Prancūziją, o Rusiją nustumti kuo toliau nuo Vokietijos sienų, palaužti jos valdymą ne rusų žemėse.
      1914 06 28 Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Franco Ferdinando nužudymas Sarajeve įžiebė konfliktą tarp Austrijos-Vengrijos ir Serbijos, kadangi teroro aktą įvykdė studentas iš Serbijos. Austrija-Vengrija liepos 28 d. paskelbė karą Serbijai, kurią remti pasiryžo Rusija ir liepos 29-30 d. ėmė telkti savo kariuomenę pirmiausia prieš Austriją, paskui prieš Vokietiją.
      Karo pradžioje užvirė kovos tarp Vidurio Europos Imperijų –Vokietijos bei Austrijos-Vengrijos iš vienos pusės ir Antantės valstybių – Rusijos, Serbijos, Prancūzijos, bei Didžiosios Britanijos, iš kitos pusės.
      Į Vidurio Europos imperijų pusę stojo Osmanų imperija ir Bulgarija, o į Antantės pusę – Italija, Japonija, Portugalija, Rumunija bei JAV. Iki karo pabaigos į jį įsitraukė 25 valstybės ir jų kolonijos, Kiekviena kariaujanti valstybė turėjo savo tikslų. Prancūzija savo tikslus paskelbė 1914 m. spalio mėn. Juose buvo numatyta sutriuškinti Vokietijos imperiją, susigrąžinti Elzasą ir Lotaringiją.
      Pirmasis pasaulinis karas vykęs 1914 m. rugpjūčio 1 d. – 1918 m. lapkričio 11 d. kurio metu žuvo virš 10 milijonų žmonių, apie 20 milijonų buvo sužeisti. Žuvo milijonai civilių ir subyrėjo ištisos imperijos.

Parodos objektai

   
  • Karo vaizdai iš vakarų

    Karo vaizdai iš vakarų, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Karo vaizdai iš vakarų. Vokietijos artilerijos subombarduotas Ratelio (Rethel miestas ir nesunaikinta miestelio bažnyčia. 

  • Naujienos iš vakarų fronto

    Naujienos iš vakarų fronto, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Naujienos iš vakarų fronto. Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo II gimtadienio iškilmės mažo Prancūzijos miestelio turgaus aikštėje, kurį okupavo vokiečiai. Vilhelmas II (Frydrichas Vilhelmas Viktoras Albertas (1859 m. sausio 27 d. Potsdame – 1941 m. birželio 4 d. Dorno pilyje prie Utrechto, Nyderlandai) – 1888–1918 m. paskutinysis Vokiečių imperatorius ir Prūsijos karalius. Jo valdymo laikotarpis istorikų dažnai vadinamas „Vilhelmo era“.

  • Vaizdai iš vakarų fronto

    Vaizdai iš vakarų fronto, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Vaizdai iš vakarų fronto. Vokietijos pėstininkai žygiuoja į apkasus. 

  • Didžioji Kunigaikštienė Luiza Baden Badene

    Didžioji Kunigaikštienė Luiza Baden Badene, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Didžiosios Kunigaikštienės Luizos apsilankymas užkrečiamų ligų ligoninėje Baden Badene.

    Baden Badenas (vok. Baden-Baden) – miestas Vakarų Badene-Viurtemberge. Kurortas, mineralinių versmių, poilsio ir pramogų vieta pietinėje Vokietijoje.

  • Naujienos iš rytų fronto

    Naujienos iš rytų fronto, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Vaizdelis iš rytų fronto. Rusų karių stovykla ant Dniepro upės kranto. 

  • Vaizdai iš rytų fronto

    Vaizdai iš rytų fronto, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Naujienos iš rytų fronto. Grupė štabo karininkų iš Rusijos generalinio štabo.  Štabas – karinio vieneto valdymo organas. Štabui vadovauja štabo viršininkas, tiesiogiai pavaldus karinio vieneto vadui.

  • Naujienos iš rytų fronto

    Naujienos iš rytų fronto, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Įvykiai rytų fronte. Švedijos karinė komisija atvyko į rytų frontą.

    Per Pirmąjį pasaulinį karą Švedija išliko neutrali. todėl  pokario gerovė padėjo pagrindus šiuolaikinei Švedijos socialinės apsaugos sistemai. Įvedus visuotinę rinkimų teisę Švedijoje sustiprėjo kairiųjų partijų įtaka. Socialdemokratų atstovai pirmąkart buvo įtraukti į vyriausybės sudėtį jau 1917 m., o nuo 1932 m. ilgam įsitvirtino socialdemokratinių vyriausybių era. Po I pasaulinio karo Švedijos užsienio politika buvo gana pasyvi, izoliacionistinė, tam tikra pastebimesnė veikla buvo tik Tautų Sąjungos rėmuose, Švedija kelissyk užėmė nenuolatinę vietą Tautų Sąjungos Taryboje (1922–1926; 1936–1939).

  • Karinės technikos apžiūra. Turkija

    Karinės technikos apžiūra. Turkija, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija.  Austrijos-Vengrijos artilerijos pabūklų  patikrinimą vykdo Turkijos karo ministras, Enviras Paša.

    Osmanų imperija (dabartinė Turkija dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo Vidurio Rytų kampanijose pasirašius Vokietijos ir Osmanų imperijos sutartį. Iš pradžių imperija laimėjo keletą svarbių pergalių, bet Kaukazo kampanijoje ją sutriuškino Rusijos kariuomenė. Rusijos revoliucija 1917 m. leido osmanams atsigauti ir karo pabaigoje jie užėmė Azerbaidžaną, tačiau pralaimėjus kare imperija buvo priversta atiduoti užimtas teritorijas. Svarbus įvykiai Pirmojo pasaulinio karo metu tapo armėnų pasipriešinimas Vano provincijoje. Jis sukėlė didelio masto armėnų deportacijas ir žudynes.

  • Turkijos delegacija Vokietijoje

    Turkijos delegacija Vokietijoje, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Turkijos parlamentarai Vokietijoje. Kalėjimo stovykloje Turkijos karo atašė kalbasi su vienu iš kalinių.

    Osmanų imperija dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo Vidurio Rytų kampanijose pasirašius Vokietijos ir Osmanų imperijos sutartį. Iš pradžių imperija laimėjo keletą svarbių pergalių (Galipolio mūšis ir Kuto apgultis), bet Kaukazo kampanijoje ją sutriuškino Rusijos kariuomenė. Rusijos revoliucija 1917 m. leido osmanams atsigauti ir karo pabaigoje jie užėmė Azerbaidžaną, tačiau pralaimėjus kare imperija buvo priversta atiduoti užimtas teritorijas. Svarbus įvykiai Pirmojo pasaulinio karo metu tapo armėnų pasipriešinimas Vano provincijoje. Jis sukėlė didelio masto armėnų deportacijas ir žudynes.

  • Turkijos delegacija Vokietijoje

    Turkijos delegacija Vokietijoje, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Turkijos parlamentarai Vokietijoje. Vynuogyno stovykla iš kurios buvo pervedami turkų kaliniai į Maskvą.

    Osmanų imperija dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo Vidurio Rytų kampanijose pasirašius Vokietijos ir Osmanų imperijos sutartį. Iš pradžių imperija laimėjo keletą svarbių pergalių (Galipolio mūšis ir Kuto apgultis), bet Kaukazo kampanijoje ją sutriuškino Rusijos kariuomenė. Rusijos revoliucija 1917 m. leido osmanams atsigauti ir karo pabaigoje jie užėmė Azerbaidžaną, tačiau pralaimėjus kare imperija buvo priversta atiduoti užimtas teritorijas. Svarbus įvykiai Pirmojo pasaulinio karo metu tapo armėnų pasipriešinimas Vano provincijoje. Jis sukėlė didelio masto armėnų deportacijas ir žudynes.

  • Turkijos karo zona

    Turkijos karo zona, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Vaizdai iš Turkijos karo zonos. Kupranugarių karavanas, kuris padeda keliauti Vokietijos raudonojo Kryžiaus pajėgoms.

    Osmanų imperija (dabartinė Turkija dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo Vidurio Rytų kampanijose pasirašius Vokietijos ir Osmanų imperijos sutartį. Iš pradžių imperija laimėjo keletą svarbių pergalių, bet Kaukazo kampanijoje ją sutriuškino Rusijos kariuomenė. Rusijos revoliucija 1917 m. leido osmanams atsigauti ir karo pabaigoje jie užėmė Azerbaidžaną, tačiau pralaimėjus kare imperija buvo priversta atiduoti užimtas teritorijas. Svarbus įvykiai Pirmojo pasaulinio karo metu tapo armėnų pasipriešinimas Vano provincijoje. Jis sukėlė didelio masto armėnų deportacijas ir žudynes.

  • Turkijos parlamentarai Vokietijoje

    Turkijos parlamentarai Vokietijoje, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Turkijos parlamentarai Vokietijoje. Turkijos kaliniai prieš pervežant juos į Maskvą.

    Osmanų imperija dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo Vidurio Rytų kampanijose pasirašius Vokietijos ir Osmanų imperijos sutartį. Iš pradžių imperija laimėjo keletą svarbių pergalių (Galipolio mūšis ir Kuto apgultis), bet Kaukazo kampanijoje ją sutriuškino Rusijos kariuomenė. Rusijos revoliucija 1917 m. leido osmanams atsigauti ir karo pabaigoje jie užėmė Azerbaidžaną, tačiau pralaimėjus kare imperija buvo priversta atiduoti užimtas teritorijas. Svarbus įvykiai Pirmojo pasaulinio karo metu tapo armėnų pasipriešinimas Vano provincijoje. Jis sukėlė didelio masto armėnų deportacijas ir žudynes.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 16
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.