• Minint 100-sias metines. Fotografijos apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius

      Minint 100-sias metines. Fotografijos apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius

      Parodoje yra pateikiamos autentiškos Pirmojo Pasaulinio karo fotografijos, kurios buvo spausdintos Vokietijos žurnale „Der grosse Krieg in Bildern (Didysis Karas fotografijose)“. Šis žurnalas buvo leidžiamas nuo 1915 metų iki 1918 metų, Berlyne, Georg Stilke spaustuvėje. Žurnaluose yra tik nuotraukos iš įvairiausių vietų, kuriose vyko karas, su trumpais tekstukais vokiečių, prancūzų, ispanų, italų ir anglų kalbomis. Vaizduojami ne tik karo veiksmai vykę frontuose, tačiau ir politiniai, socialiniai įvykiai vykę karo metu.
      Vokietija XIX–XX a. sandūroje virto viena galingiausių valstybių ekonominiu ir kariniu atžvilgiu. Ji siekė perdalyti pasaulį, kuriame politinę persvarą turėjo senosios, daug kolonijų turinčios valstybės. Šiam tikslui pasiekti buvo numatyta susilpninti Prancūziją, o Rusiją nustumti kuo toliau nuo Vokietijos sienų, palaužti jos valdymą ne rusų žemėse.
      1914 06 28 Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Franco Ferdinando nužudymas Sarajeve įžiebė konfliktą tarp Austrijos-Vengrijos ir Serbijos, kadangi teroro aktą įvykdė studentas iš Serbijos. Austrija-Vengrija liepos 28 d. paskelbė karą Serbijai, kurią remti pasiryžo Rusija ir liepos 29-30 d. ėmė telkti savo kariuomenę pirmiausia prieš Austriją, paskui prieš Vokietiją.
      Karo pradžioje užvirė kovos tarp Vidurio Europos Imperijų –Vokietijos bei Austrijos-Vengrijos iš vienos pusės ir Antantės valstybių – Rusijos, Serbijos, Prancūzijos, bei Didžiosios Britanijos, iš kitos pusės.
      Į Vidurio Europos imperijų pusę stojo Osmanų imperija ir Bulgarija, o į Antantės pusę – Italija, Japonija, Portugalija, Rumunija bei JAV. Iki karo pabaigos į jį įsitraukė 25 valstybės ir jų kolonijos, Kiekviena kariaujanti valstybė turėjo savo tikslų. Prancūzija savo tikslus paskelbė 1914 m. spalio mėn. Juose buvo numatyta sutriuškinti Vokietijos imperiją, susigrąžinti Elzasą ir Lotaringiją.
      Pirmasis pasaulinis karas vykęs 1914 m. rugpjūčio 1 d. – 1918 m. lapkričio 11 d. kurio metu žuvo virš 10 milijonų žmonių, apie 20 milijonų buvo sužeisti. Žuvo milijonai civilių ir subyrėjo ištisos imperijos.

Parodos objektai

   
  • Pirmasis Pasaulinis karas. Rytų frontas

    Pirmasis Pasaulinis karas. Rytų frontas, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Vaizdai iš rytų fronto. Imperatoriaus Vilhelmo II ir generolo Makso von Fabeko atvykimo belaukiant. 

    Vilhelmas II (Frydrichas Vilhelmas Viktoras Albertas (1859 m. sausio 27 d. Potsdame – 1941 m. birželio 4 d. Dorno pilyje prie Utrechto, Nyderlandai) – 1888–1918 m. paskutinysis Vokiečių imperatorius ir Prūsijos karalius. Jo valdymo laikotarpis istorikų dažnai vadinamas „Vilhelmo era“.

  • Karas Balkanuose

    Karas Balkanuose, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Karo vaizdai Balkanuose. Honvedas veda husarų žirgus prieš Virpazarą. Pirmus Pirmojo pasaulinio karo metus Bulgarija praleido atsigaudama po Balkanų karų. Tačiau, kai Vokietija pažadėjo atnaujinti San Stefano sienas, Bulgarija, turėjusi didžiausią armiją Balkanuose, paskelbė karą Serbijai 1915 m. spalio mėn. Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija tada paskelbė karą Bulgarijai.

  • Vaizdai iš fronto Italijoje

    Vaizdai iš fronto Italijoje, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Vaizdai iš Italijos fronto. Austrijos-Vengrijos kariuomenės mulų vilkstinė Paso Paradise. Pirmas šiuolaikinis karas, kuriame dalyvavo Italijos armija, buvo Pirmasis pasaulinis karas. Nemažai karinių veiksmų vyko šiaurės Italijoje, Italijos armija prarado daug kareivių (~700 000 žuvusių). 1915 m. gegužę – 1917 m. rugpjūtį Italijos armija surengdavo vieną puolimą kas trys mėnesiai, kas buvo dažniau negu Vakarų fronte. Disciplina Italijos kariuomenėje buvo griežtesnė, baudos už pareigų neatlikimą griežtesnės, negu Vokietijos, Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos kariuomenėse.

  • Italijos fronto linijoje

    Italijos fronto linijoje, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija.Vaizdai iš Italijos karinio fronto. Sunkioji italų artilerija, įtvirtinta Isonzo fronte.

    Pirmas šiuolaikinis karas, kuriame dalyvavo Italijos armija, buvo Pirmasis pasaulinis karas. Nemažai karinių veiksmų vyko šiaurės Italijoje, Italijos armija prarado daug kareivių (~700 000 žuvusių). 1915 m. gegužę – 1917 m. rugpjūtį Italijos armija surengdavo vieną puolimą kas trys mėnesiai, kas buvo dažniau negu Vakarų fronte. Disciplina Italijos kariuomenėje buvo griežtesnė, baudos už pareigų neatlikimą griežtesnės, negu Vokietijos, Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos kariuomenėse.

  • Portugalijos miestais žygiuoja pėstininkai

    Portugalijos miestais žygiuoja pėstininkai, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Pirmasis Pasaulinis karas Portugalijoje. Miestų gatvėmis žygiuoja pėstininkų būriai.

    Pėstininkas – kareivis, skirtas kautis pėsčias, nors į mūšio lauką gali būti patekti naudodamasis ir kitomis priemonėmis. Pagal tai yra pėstininkai gali būti skirstomi į kelias grupes, pavyzdžiui, jūrų pėstininkus ar motorizuotus pėstininkus. Beveik visais laikais pėstininkai sudarė sausumos kariuomenės branduolį. Viena iš išimčių buvo viduramžiai, kai kariuomenės branduolį sudarė kavalerija.

  • Belgija po okupacijos

    Belgija po okupacijos, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Pietų Belgija po to, kai ją okupavo Vokietija. Buvo atstatinėjami susirėmimų metu sunaikinti kaimai (Liuksemburgo provincija).

    1830 m. spalio 4 d. Belgija tapo nepriklausoma karalyste, ir 1831 m. į sostą žengė pirmasis istorijoje nepriklausomos Belgijos karaliaus Leopoldo I. Šis įvykis iki dabar pripažįstamas kaip nacionalinė šventė. XIX a. Belgija tapo kolonijine valstybe ir kurį laiką turėjo savo kolonijų Afrikoje: Laisvąjį Kongą ir Belgijos Kongą.Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. į Belgiją įsiveržė Vokietija, bet prasidėjo karaliaus Alberto I vadovaujamas rezistencinis judėjimas. 1919 m. pagal Versalio sutartį Belgijai atiteko Malmedi, Eupeno ir kitos teritorijos.

  • Užsienio korespondentai nušviečiantys karo eigą

    Užsienio korespondentai nušviečiantys karo eigą, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Užsienio korespondentai Briuselyje. Priėmimas pas gubernatorių generolą Morisą Bisingą.

    1830 m. spalio 4 d. Belgija tapo nepriklausoma karalyste, ir 1831 m. į sostą žengė pirmasis istorijoje nepriklausomos Belgijos karaliaus Leopoldo I. Šis įvykis iki dabar pripažįstamas kaip nacionalinė šventė. XIX a. Belgija tapo kolonijine valstybe ir kurį laiką turėjo savo kolonijų Afrikoje: Laisvąjį Kongą ir Belgijos Kongą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. į Belgiją įsiveržė Vokietija, bet prasidėjo karaliaus Alberto I vadovaujamas rezistencinis judėjimas. 1919 m. pagal Versalio sutartį Belgijai atiteko Malmedi, Eupeno ir kitos teritorijos.

  • Užsienio korespondentai Belgijoje

    Užsienio korespondentai Belgijoje, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Užsienio korespondentai Briuselyje. Priėmimas pas gubernatorių generolą Morisą Bisingą.

    1830 m. spalio 4 d. Belgija tapo nepriklausoma karalyste, ir 1831 m. į sostą žengė pirmasis istorijoje nepriklausomos Belgijos karaliaus Leopoldo I. Šis įvykis iki dabar pripažįstamas kaip nacionalinė šventė. XIX a. Belgija tapo kolonijine valstybe ir kurį laiką turėjo savo kolonijų Afrikoje: Laisvąjį Kongą ir Belgijos Kongą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. į Belgiją įsiveržė Vokietija, bet prasidėjo karaliaus Alberto I vadovaujamas rezistencinis judėjimas. 1919 m. pagal Versalio sutartį Belgijai atiteko Malmedi, Eupeno ir kitos teritorijos.

  • Vakarų frontas

    Vakarų frontas, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Vakarų frontas. Slaugos palapinės skirtos nesunkiai sužeistiems kareiviams, kuriems reikia skubios pagalbos. Šie punktai įrengti prie pat fronto linijos.

  • Pirmojo Pasaulinio karo vakarų frontas

    Pirmojo Pasaulinio karo vakarų frontas, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Vaizdai iš vakarų fronto. Vokietijos kariuomenės pėstininkai žygiuoja. Pėstininkas – kareivis, skirtas kautis pėsčias, nors į mūšio lauką gali būti patekti naudodamasis ir kitomis priemonėmis. Pagal tai yra pėstininkai gali būti skirstomi į kelias grupes, pavyzdžiui, jūrų pėstininkus ar motorizuotus pėstininkus.

    Beveik visais laikais pėstininkai sudarė sausumos kariuomenės branduolį. Viena iš išimčių buvo viduramžiai, kai kariuomenės branduolį sudarė kavalerija.

  • Rytų frontas

    Rytų frontas, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Įvykiai rytų fronte. Imperatorius Vilhelmas apžiūri generolo Makso von Fabeko pajėgas.

    Vilhelmas II (Frydrichas Vilhelmas Viktoras Albertas (1859 m. sausio 27 d. Potsdame – 1941 m. birželio 4 d. Dorno pilyje prie Utrechto, Nyderlandai) – 1888–1918 m. paskutinysis Vokiečių imperatorius ir Prūsijos karalius. Jo valdymo laikotarpis istorikų dažnai vadinamas „Vilhelmo era“.

  • Vakarų fronte

    Vakarų fronte, 1914–1917 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Vaizdeliai iš vakarų fronto. Karinės pamaldos atvirame lauke, naudingųjų iškasenų karjere. 

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 16
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.