Pasirinkite egzistuojantį internetinį turinį arba pridėkite internetinį turinį rodymui šiame portlete.
    • Paminėkime 1949 m. kovo-balandžio mėn. vykusius trėmimus iš Lietuvos

      Paminėkime 1949 m. kovo-balandžio mėn. vykusius trėmimus iš Lietuvos

      ...dažnai prieš vėją, prieš audrą, prieš srautą
      Čia žemėj gėlėtoj mūsų keliauta
      Daugybė troškimų šviesiausių širdy
      Prarasta, užkasta liko šitam kely... (Pranas Sabonaitis “Sugrįšk su pasaka sena”)

      Šiemet sukanka 65 metai nuo 1949 metų kovo-balandžio mėnesių trėmimų. 1949 metais kovo 25 d. prasidėjo trėmimai, okupantams vykdant operaciją „Priboj“ („Bangų mūša“). 1949 metų tremtys pagal savo pobūdį ir motyvaciją skiriasi nuo trėmimų, vykdytų 1941 ir vėlesniais metais. Trėmimai buvo susiję su partizaniniu karu ir kolektyvizacija. Prasidėję trėmimai palietė pirmiausia tas šeimas, kurių nariai buvo rezistencijos kovų dalyviai, bet taikiniais tapo ir ūkininkai, trukdę sėkmingai įgyvendinti kolektyvizaciją.
      Per 1949 metų kovo-balandžio-liepos mėn. iš Lietuvos buvo ištremta daugiau 33500 žmonių (9844 šeimos). Šeimos gyvuliniais vagonais buvo gabenamos į Amūro, Irkutsko, Krasnojarsko, Novosibirsko, Omsko, Krasnojarsko ir Tomsko sritis. Šį kartą šeimos nebuvo išskiriamos, vyrai į Sibirą buvo vežami kartu su moterimis ir vaikais, todėl šeimoms buvo lengviau įsikurti.
      Nuo 1989 metų labai svarbi muziejaus rinkinių tema yra „Sovietinė okupacija ir Lietuvos gyventojų trėmimai“. Muziejininkai lankosi pas buvusius tremtinius ir politinius kalinius, užrašinėja jų prisiminimus. Buvę tremtiniai dovanoja ne tik fotografijas, bet ir jiems brangias relikvijas. Aplankyta apie 1, 5 tūkstančio tremtinių, surinkta apie 18 tūkstančių eksponatų .
      Sukurtose ekspozicijose apie tremtį eksponuojame fotografijų kopijas, ir daug originalių tremtinių asmeninių daiktų-relikvijų parsivežtų į Lietuvą. Daug eksponatų padovanojo Igarkos, Intos,Taišeto, Magadano ir kitose Sibiro vietose gyvenę tremtiniai.
      Šioje virtualioje fotografijų parodoje rasite aprašymus ir pavardes artimųjų, giminių, o gal kaimynų, ištremtų 1949 metais. Prašom rašyti pastabas ar istorijas apie šeimų likimus.
      Muziejus dėkoja visiems tremtiniams dovanojusiems eksponatus ir kviečia atsiliepti tuos, kurių dar neaplankėme.

Parodos objektai

   
  • Lietuviai politiniai kaliniai. Karaganda

    Lietuviai politiniai kaliniai. Karaganda, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai politiniai kaliniai Karagandoje. Trečia iš kairės stovi Vlada Pupkevičiūtė. 

    Vlada Pupkevičiūtė (Trečiokienė) gimė 1926 m. vasario mėn. 26 d. Vainiūnų kaime, Šėtos valsčiuje, Kėdainių apskrityje. 1949 m. lapkričio mėn. 1 d. ją areštavo NKVD. Buvo nuteista 10-čiai metų. Kalinta Krasnojarsko 27 kolonoje ir Karagandoje. Lageryje išbuvo iki 1956 m. Į Lietuvą grįžo 1968 m. 

  • Vlada Pupkevičiūtė -Trečiokienė (kairėje), su drauge. Karaganda

    Vlada Pupkevičiūtė -Trečiokienė (kairėje), su drauge. Karaganda, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Sovietinio režimo politinės kalinės tremtyje. Iš kairės pirma stovi Vlada Pupkevičiūtė. Karaganda, 1955 m. 

    Vlada Pupkevičiūtė (Trečiokienė) gimė 1926 m. vasario mėn. 26 d. Vainiūnų kaime,Šėtos valsčiuje, Kėdainių apskrityje. 1949 m. lapkričio mėn.1 d. ją areštavo NKVD. Buvo nuteista 10-čiai metų. Kalinta Krasnojarsko 27 kolonoje ir Karagandoje. Lageryje išbuvo iki 1956 m. Į Lietuvą grįžo 1968 m. 

  • Lietuviai politiniai kaliniai. Balchašas, Kazachijos SSR

    Lietuviai politiniai kaliniai. Balchašas, Kazachijos SSR, 1953 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvės politinės kalinės, dirbusios  lentpjūvėje. Balchašas., Kazachijos SSR, 1953 m. Pirmoje eilėje trečia iš dešinės Jadvyga Strazdaitė. 

    Jadvyga Stazdaitė (Usačiovienė) gimė 1922 m. rugpjūčio 9 d. Mažeikiškių kaime, Pašilės valsčiuje, Ukmergės apskrityje. 1949 m. areštuota ir nuteista 25 metams lagerio ir 5 metams be tiesių. Kalėjo Balchašo lageriuose. Iš lagerio išėjo 1955 m. ir grįžo į Lietuvą.

  • Politiniai kaliniai. Kolymos lageris

    Politiniai kaliniai. Kolymos lageris, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Būrys sovietinio režimo politinių kalinių Kolymos lageryje, 1956 m.

    Kolyma – regionas Rusijoje, šiaurės rytų Sibire (Jakutijoje ir Magadano sr.), Kolymos upės baseine, kur sovietiniu laikotarpiu (daugiausia 1932-1954 m.) buvo masiškai tremiami gyventojai. Regione buvo įkurti GULAG'o lageriai, pasižymėję ypač sunkiomis darbo ir gyvenimo sąlygomis. Kolymos regiono centras – Magadanas.

  • Kengyro lagerio politkaliniai. Iš kairės antra sėdi Elena Čerškutė

    Kengyro lagerio politkaliniai. Iš kairės antra sėdi Elena Čerškutė, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Grupė politinių kalinių, dirbusių Kengyro (Kazachijos SSR) lagerio plytinėje. Antra iš kairės sėdi Elena Čerškutė. Elena Čerškutė gimė 1921 m. gruodžio mėn. 9 d. Pladiškių kaime, Užpalių valsčiuje, Utenos apskrityje. 1949 m. rugsėjo mėn. 9 d. buvo areštuota ir nuteista 10 metų lagerio. Kalėjo Kengyro lageryje, Džezkazgano rajone. Iš lagerio buvo paleista 1956 m. pavasarį.

  • Politkaliniai grįžta iš tremties į Lietuvą

    Politkaliniai grįžta iš tremties į Lietuvą, XX a. II p.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Politiniai kaliniai laive "E. Dzeržinskis", grįžtant iš lagerių į Lietuvą. Antra iš dešinės stovi Antanina Bičkaitė.

    Antanina Bičkaitė (Braslauskienė) gimė 1927 m. vasario mėn. 2 d. Bičkų kaime, Kėdainių apskrityje. 1949 m. sausio mėn. 22 d. buvo areštuota ir nuteista 10 metų lagerio. Kalėjo įvairiuose Magadano lageriuose. 1956 m. ji buvo paleista ir grįžo į Lietuvą. 

  • Kengyro lagerio politinė kalinė, sukilimo dalyvė, Felicija Zinkevičiūtė-Bacevičienė.

    Kengyro lagerio politinė kalinė, sukilimo dalyvė, Felicija Zinkevičiūtė-Bacevičienė., 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Kengyro lagerio politinė kalinė, sukilimo dalyvė, Felicija Zinkevičiūtė-Bacevičienė ant kupranugario. Felicija Zinkevičiūtė (Bacevičienė) gimė 1924 m. spalio mėn. 26 d. Minčių kaime, Tauragnų valsčiuje, Utenos apskrityje. 1949 m. balandžio mėn. 22 d. buvo areštuota ir nuteista 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Džezkazgane, Kengyro sunkaus režimo lageryje. 1956 m. buvo paleista iš lagerio, tačiau toliau gyveno Kengyre. Į Lietuvą grįžo 1968 m.

  • Algio ir Elenos Kreivėnų namelis Intoje

    Algio ir Elenos Kreivėnų namelis Intoje, 1949–1964 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Algio ir Elenos Kreivėnų medinis namelis Intoje, kuriame šeima gyveno atlikus bausmės laiką, prieš tai, kai buvo suteiktas leidimas grįšti į Lietuvą. Elena Biraitė-Kreivėnienė gimė 1926 m. Lašų kaime, Rokiškio apskrityje, ūkininkų šeimoje. Baigusi pradinę mokyklą įstojo į seserų mokyklą Vilniuje. Dar neprasidėjus mokslams, 1949 m. liepos mėn. buvo areštuota ir nuteista 10 metų lagerio, už ryšius su partizanais. Buvo kalinama Lukiškių kalėjime. 1949 m. gruodžio mėn. per Leningradą buvo išvežta į Intos lagerį. Po Stalino mirties byla buvo peržiūrėta ir sumažintas bausmės atlikimo laikas. Atliekant bausmę buvo dirbami viešieji darbai – kelių tiesimas, miško kirtimas ir rąstų krovimas. Į Lietuvą sugrįžo 1964 m. rugpjūčio mėn.  

  • Lietuvių tremtiniai taigos miškuose darbo metu

    Lietuvių tremtiniai taigos miškuose darbo metu, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai tremtiniai veža malkas iš miško. Malkos buvo naudojamos grūdų džiovinimui. Fotografuota 1954 metais.

  • Intos ligoninės vidaus ligų gydytojai su aptarnaujančiu personalu

    Intos ligoninės vidaus ligų gydytojai su aptarnaujančiu personalu, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Intos ligoninės, vidaus ligų gydytojai ir aptarnaujantis personalas. Pirmoje eilėje iš dešinės: Katerina Ivanovna, gydytojas Naganas (vardas nežinomas), greta jo žmona. Antroje eilėje iš dešinės Nosidaitė (vardas nežinomas), viršutinėje eilėje iš kairės pirmoji Aldona Vajalienė (Jucaitytė). Kitų gydytojų pavardės nežinomos. Aldona Vajalienė (Jucaitytė) gimė 1922 m. rugsėjo mėn. 25 d. Plokščių valsčiuje, Šakių apskrityje, ūkininkų šeimoje. A. Vajalienė aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, dirbo ryšininke veikusioje Lietuvos laisvės kovotojų organizacijoje. 1949 m. organizacijos veikla buvo KGB susekta ir likviduota, jos nariai buvo suimti ir ištremti arba nukankinti kalėjimuose. 1949 m. rugsėjo mėn. 27 d. Aldona Vajalienė kartu su vyru buvo suimta ir nuteista. Buvo išvežti į Intą, Abezės lagerį. 1956 m. liepos mėn. buvo atleista nuo tremties ir grįžo į Lietuvą.

  • Intos lageris

    Intos lageris, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Intos lagerio tvoros, kurios žymi lagerio teritoriją. Tolyje matosi barakai, už tvoros jau draudžiama zona. Fotografuota 1956 m.

  • Intos lagerio kalinės darbo metu miške

    Intos lagerio kalinės darbo metu miške, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Intos lagerio kalinės, darbo metu, ridena nupjautų medžių rąstus į vieną vietą. Antroje eilėje, trečia iš kairės Elena Kryževičienė. Fotografija daryta 1955 m. Elena Kryževičienė gimė 1928 m. sausio mėn. 29 d. Leliūnų kaime, Utenos apskrityje, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Leliūnų pradžios mokykloje, Utenos gimnazijoje. 1949 m. rugpjūčio mėn. 9 d. už ryšius su partizanais buvo areštuota ir nuteista 10 metų lagerio. Buvo išvežta į Intos lagerį. Į Lietųvą sugrįžo 1956 m. gegužės mėn. 8 d.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 18
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.