• Paminėkime 1949 m. kovo-balandžio mėn. vykusius trėmimus iš Lietuvos

      Paminėkime 1949 m. kovo-balandžio mėn. vykusius trėmimus iš Lietuvos

      ...dažnai prieš vėją, prieš audrą, prieš srautą
      Čia žemėj gėlėtoj mūsų keliauta
      Daugybė troškimų šviesiausių širdy
      Prarasta, užkasta liko šitam kely... (Pranas Sabonaitis “Sugrįšk su pasaka sena”)

      Šiemet sukanka 65 metai nuo 1949 metų kovo-balandžio mėnesių trėmimų. 1949 metais kovo 25 d. prasidėjo trėmimai, okupantams vykdant operaciją „Priboj“ („Bangų mūša“). 1949 metų tremtys pagal savo pobūdį ir motyvaciją skiriasi nuo trėmimų, vykdytų 1941 ir vėlesniais metais. Trėmimai buvo susiję su partizaniniu karu ir kolektyvizacija. Prasidėję trėmimai palietė pirmiausia tas šeimas, kurių nariai buvo rezistencijos kovų dalyviai, bet taikiniais tapo ir ūkininkai, trukdę sėkmingai įgyvendinti kolektyvizaciją.
      Per 1949 metų kovo-balandžio-liepos mėn. iš Lietuvos buvo ištremta daugiau 33500 žmonių (9844 šeimos). Šeimos gyvuliniais vagonais buvo gabenamos į Amūro, Irkutsko, Krasnojarsko, Novosibirsko, Omsko, Krasnojarsko ir Tomsko sritis. Šį kartą šeimos nebuvo išskiriamos, vyrai į Sibirą buvo vežami kartu su moterimis ir vaikais, todėl šeimoms buvo lengviau įsikurti.
      Nuo 1989 metų labai svarbi muziejaus rinkinių tema yra „Sovietinė okupacija ir Lietuvos gyventojų trėmimai“. Muziejininkai lankosi pas buvusius tremtinius ir politinius kalinius, užrašinėja jų prisiminimus. Buvę tremtiniai dovanoja ne tik fotografijas, bet ir jiems brangias relikvijas. Aplankyta apie 1, 5 tūkstančio tremtinių, surinkta apie 18 tūkstančių eksponatų .
      Sukurtose ekspozicijose apie tremtį eksponuojame fotografijų kopijas, ir daug originalių tremtinių asmeninių daiktų-relikvijų parsivežtų į Lietuvą. Daug eksponatų padovanojo Igarkos, Intos,Taišeto, Magadano ir kitose Sibiro vietose gyvenę tremtiniai.
      Šioje virtualioje fotografijų parodoje rasite aprašymus ir pavardes artimųjų, giminių, o gal kaimynų, ištremtų 1949 metais. Prašom rašyti pastabas ar istorijas apie šeimų likimus.
      Muziejus dėkoja visiems tremtiniams dovanojusiems eksponatus ir kviečia atsiliepti tuos, kurių dar neaplankėme.

Parodos objektai

   
  • Politinio kalinio Juozo Akelaičio šeima su svečiais prie rožyno

    Politinio kalinio Juozo Akelaičio šeima su svečiais prie rožyno, 1936 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Juozo Akelaičio šeima su svečiais, jų namuose, prie rožyno. Iš dešinės - Zuzanos Akelaitienės brolis Vladas Skinkys, Zuzana Akelaitienė, ketvirtas - Juozas Akelaitis. Prie rožyno tupi dukros Aliutė ir Laimė. Juozas Akelaitis - lietuvis Sibiro tremtinys, gimęs 1880 m. Paežerėlių kaime, Liudvinavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Spaudos draudimo metais įsijungė į knygnešių veiklą - platino lietuviškus laikraščius „Varpas“, „Ūkininkas“. 1901 m. rusų žandarų buvo sučiuptas, metus buvo kalinamas Kalvarijos kalėjime, ir keturiems metams buvo ištremtas į Manzurką. Antrą kartą į Manzurką buvo ištremtas jau sovietų valdžios, 1949 m. kovo mėn. 25 d. kartu su visa šeima, už vykdytą politinę veiklą. 1949 m. liepos mėn. 28 d. Juozas Akelaitis mirė.

  • Trobelė, kurioje gyveno 1949 m. ištremtas Juozas Akelaitis su šeima

    Trobelė, kurioje gyveno 1949 m. ištremtas Juozas Akelaitis su šeima

    Fotografija. Trobelė, kurioje buvo apgyvendintos, 1949 m. kovo mėn. 25 d., iš Lietuvos ištremtos Juozo Akelaičio ir Mykolo Dabkevičiaus šeimos. Šioje trobelėje, po keturių tremties mėnesių, 1949 m. liepos mėn. 29 d. mirė knygnešys Juozas Akelaitis. Manzurkos gyvenvietė, Kačugo rajonas, Irkutsko sritis.  Juozas Akelaitis - lietuvis Sibiro tremtinys, gimęs 1880 m. Paežerėlių kaime, Liudvinavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Spaudos draudimo metais įsijungė į knygnešių veiklą - platino lietuviškus laikraščius „Varpas“, „Ūkininkas“. 1901 m. rusų žandarų buvo sučiuptas, metus buvo kalinamas Kalvarijos kalėjime ir keturiems metams buvo ištremtas į Manzurką. Antrą kartą į Manzurką buvo ištremtas jau sovietų valdžios, 1949 m. kovo mėn. 25 d. kartu su visa šeima, už vykdytą politinę veiklą. 1949 m. liepos mėn. 28 d. Juozas Akelaitis mirė.

  • Intos lagerių kaliniai žingsnuoja Intos miesto gatve. Tarp jų Kazė ir Juozas Tolišiai

    Intos lagerių kaliniai žingsnuoja Intos miesto gatve. Tarp jų Kazė ir Juozas Tolišiai, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Intos lagerių kaliniai, žingsniuoja Intos miesto gatve. Tarp jų - Kazė Tolišienė, šalia (iš dešinės antras) jos vyras Juozas Tolišius. Kazė Gervytė-Tolišienė gimė 1921 m. Riogliškių kaime, Betygalos valsčiuje, Raseinių apskrityje. 1941 m. baigusi Raseinių gimnaziją, studijavo Dotnuvos žemės ūkio akademijoje. Dirbdama Dotnuvoje įsijungė į Lietuvos Laisvės armijos (LLA) veiklą. Už dalyvavimą šios organizacijos veikloje, 1948 m. buvo areštuota. Maskvos Ypatingasis pasitarimas ją nuteisė dešimčiai metų, ir įkalino Raseinių kalėjime. 1949 m. kovo mėn. 4 d. buvo išvežta į Kauno, vėliau Vilniaus ir Leningrado kalėjimus, iš Leningrado kalėjimo išvežta į Intos lagerį. Intoje susipažino su savo būsimu vyru Juozu Tolišiu. Į Lietuvą grįžo 1956 m. 

  • Politiniai kaliniai Intos mieste. Viduryje stovi Kazė Gervytė-Tolišienė

    Politiniai kaliniai Intos mieste. Viduryje stovi Kazė Gervytė-Tolišienė, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Intos lagerių politiniai kaliniai Intos mieste. Viduryje stovi Kazė Tolišienė (Gervytė) šalia, iš dešinės pirmas, jos vyras Juozas Tolišius. Kazė Gervytė-Tolišienė gimė 1921 m. Riogliškių kaime, Betygalos valsčiuje, Raseinių apskrityje. 1941 m. baigusi Raseinių gimnaziją, studijavo Dotnuvos žemės ūkio akademijoje. Dirbdama Dotnuvoje įsijungė į Lietuvos Laisvės armijos (LLA) veiklą. Už dalyvavimą šios organizacijos veikloje, 1948 m. buvo areštuota. Maskvos Ypatingasis pasitarimas ją nuteisė dešimčiai metų ir įkalino Raseinių kalėjime. 1949 m. kovo mėn. 4 d. buvo išvežta į Kauno, vėliau Vilniaus ir Leningrado kalėjimus, iš Leningrado kalėjimo, išvežta į Intos lagerį. Intoje susipažino su savo būsimu vyru Juozu Tolišiu. Į Lietuvą grįžo 1956 m. 

  • Kengyro lagerio kalinės. Antroje eilėje sėdi antra Karolina Trimbelytė -Vaikutienė

    Kengyro lagerio kalinės. Antroje eilėje sėdi antra Karolina Trimbelytė -Vaikutienė, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio kalinės. Antroje eilėje, antra sėdi Karolina Trimbelytė-Vaikutienė. Karolina Trimbelytė-Vaikutienė gimė 1925 m. Ažubalių kaime, Južintų valsčiuje, Rokiškio apskrityje. Tėvas ir broliai buvo partizanai. 1949 m. Karolina Trimbelytė buvo suimta ir nuteista 10-čiai metų kalėjimo. Kalėjo Kengyro specialiojo režimo lageryje, Kazachstane. Į Lietuvą sugrįžo 1956 m. 

  • Tremtiniai: Antanas Valiukas (kairėje) ir estas Simsas Irkutske

    Tremtiniai: Antanas Valiukas (kairėje) ir estas Simsas Irkutske, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Tremtiniai: Antanas Valiukas (kairėje) ir estas Simsas (vardas nežinomas), 1954 m., Irkutsko srityje. Antanas Valiukas gimė 1931 m. birželio mėn. 15 d. Patašinės kaime, Marijampolės valsčiuje, marijampolės apskrityje ūkininko šeimoje. 1949 m. kovo mėn. 25 d. jis, kartu su broliu Albinu ir seserimis Terese ir Salomėja, buvo ištremtas į Žigalovo rajoną, Irkutsko sritį. Ten gyveno iki 1951 m. Vėliau buvo paguldytas į Irkutsko tuberkuliozinį dispanserį, tačiau neradus ligos buvo gražintas į Žigalovo rajoną. Į Lietuvą grįžo 1968 m. 

  • Grupelė politinių kalinių iš Džezkazgano lagerio (Kazachstanas) Pirmoje eilėje,pirmas iš kairės-Petras Tura

    Grupelė politinių kalinių iš Džezkazgano lagerio (Kazachstanas) Pirmoje eilėje,pirmas iš kairės-Petras Tura, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Būrelis politinių kalinių iš Džezkazgano (Kazachstanas) lagerio. Pirmoje eilėje, pirmas iš kairės (tamsiais marškiniais) Petras Tura. Petras Tura gimė 1919 m. sausio mėn. 9 d. Einorių kaime, Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje, ūkininkų šeimoje. 1949 m. rugsėjo mėn. 29 d. Kaune buvo areštuotas ir nuteistas 25 metams laisvės atėmimo ir 5 metams be tesės grįžti į Lietuvą. Kalėjo Kazachstane, Džezkazgano ir Kengyro lageriuose. Iš lagerio buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą 1956 m. 

  • Džezkazgano lagerio politiniai kaliniai Petras Tura (kairėje) ir Povilas Bivainis

    Džezkazgano lagerio politiniai kaliniai Petras Tura (kairėje) ir Povilas Bivainis, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Džezkazgano (Kazachstanas) lagerių politiniai kaliniai - Petras Tura (kairėje) ir Povilas Bivainis.  Petras Tura gimė 1919 m. sausio mėn. 9 d. Einorių kaime, Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje, ūkininkų šeimoje. 1949 m. rugsėjo mėn. 29 d. Kaune buvo areštuotas ir nuteistas 25 metams laisvės atėmimo ir 5 metams be tesės grįžti į Lietuvą. Kalėjo Kazachstane, Džezkazgano ir Kengyro lageriuose. Iš lagerio buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą 1956 m. 

  • Lietuviai tremtiniai prie fontano Džezkazgane. Pirmas iš kairės sėdi Petras Tura

    Lietuviai tremtiniai prie fontano Džezkazgane. Pirmas iš kairės sėdi Petras Tura, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai politiniai kaliniai, vasarą prie fontano Džezkazgane, Kazachstane. Pirmasis iš kairės sėdi Petras Tura. Petras Tura gimė 1919 m. sausio mėn. 9 d. Einorių kaime, Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje, ūkininkų šeimoje. 1949 m. rugsėjo mėn. 29 d. Kaune buvo areštuotas ir nuteistas 25 metams laisvės atėmimo ir 5 metams be tesės grįžti į Lietuvą. Kalėjo Kazachstane, Džezkazgano ir Kengyro lageriuose. Iš lagerio buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą 1956 m. 

  • Buvę Džezkazgano lagerio politiniai kaliniai Kaune prie Vytauto paminklo. Kairėje stovi Petras Tura

    Buvę Džezkazgano lagerio politiniai kaliniai Kaune prie Vytauto paminklo. Kairėje stovi Petras Tura, 1991 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Džezkazgano (Kazachstanas) lagerio politiniai kaliniai Kaune, prie Vytauto paminklo, 1991 m. Iš kairės stovi Petras Tura, Karcinkevičius (vardas nežinomas) ir Šatas (vardas nežinomas). Petras Tura gimė 1919 m. sausio mėn. 9 d. Einorių kaime, Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje, ūkininkų šeimoje. 1949 m. rugsėjo mėn. 29 d. Kaune buvo areštuotas ir nuteistas 25 metams laisvės atėmimo ir 5 metams be tesės grįžti į Lietuvą. Kalėjo Kazachstane, Džezkazgano ir Kengyro lageriuose. Iš lagerio buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą 1956 m. 

  • Lietuvės tremtinės dviračiais važiuoja į turgų. Iš kairės - Vanda Bulaitė-Kazlauskienė, Eugenija Urbonaitė ir Severina Petrauskaitė

    Lietuvės tremtinės dviračiais važiuoja į turgų. Iš kairės - Vanda Bulaitė-Kazlauskienė, Eugenija Urbonaitė ir Severina Petrauskaitė, 1957 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvės tremtinės dviračiais važiuoja į turgų (Irkutsko sritis, netoli Alzamajaus miesto). Pirma iš kairės Vanda Bulaitė (Kazlauskienė), Eugenija Urbonaitė ir Severina Petrauskaitė. Vanda Bulaitė (Kazlauskienė) gimė 1940 m. liepos mėn. 16 d. Mažeikonių kaime, Pakruojo valsčiuje, ūkininkų šeimoje. 1949 m. kovo mėn. 25 d. šeima buvo ištremta į Irkutsko sritį, netoli Alzamajaus miesto. Į Lietuvą grįžo 1959 m. pavasarį.

  • Lietuviai tremtiniai Irkutsko srityje. Tarp jų yra Vanda Bulaitė - Kazlauskienė ir jos mama

    Lietuviai tremtiniai Irkutsko srityje. Tarp jų yra Vanda Bulaitė - Kazlauskienė ir jos mama, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai tremtiniai Irkutsko srityje, netoli Alzamajaus miesto. Antroje eilėje, antroji iš kairės Vanda Bulaitė (Kazlauskienė); pirmoje eilėje, pirmoji iš kairės Vandos mama Filomena. Vanda Bulaitė (Kazlauskienė) gimė 1940 m. liepos mėn. 16 d. Mažeikonių kaime, Pakruojo valsčiuje, ūkininkų šeimoje. 1949 m. kovo mėn. 25 d. šeima buvo ištremta į Irkutsko sritį, netoli Alzamajaus miesto. Į Lietuvą grįžo 1959 m. pavasarį.

  • Rodomi įrašai nuo 193 iki 204
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 18
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.