• Paminėkime 1949 m. kovo-balandžio mėn. vykusius trėmimus iš Lietuvos

      Paminėkime 1949 m. kovo-balandžio mėn. vykusius trėmimus iš Lietuvos

      ...dažnai prieš vėją, prieš audrą, prieš srautą
      Čia žemėj gėlėtoj mūsų keliauta
      Daugybė troškimų šviesiausių širdy
      Prarasta, užkasta liko šitam kely... (Pranas Sabonaitis “Sugrįšk su pasaka sena”)

      Šiemet sukanka 65 metai nuo 1949 metų kovo-balandžio mėnesių trėmimų. 1949 metais kovo 25 d. prasidėjo trėmimai, okupantams vykdant operaciją „Priboj“ („Bangų mūša“). 1949 metų tremtys pagal savo pobūdį ir motyvaciją skiriasi nuo trėmimų, vykdytų 1941 ir vėlesniais metais. Trėmimai buvo susiję su partizaniniu karu ir kolektyvizacija. Prasidėję trėmimai palietė pirmiausia tas šeimas, kurių nariai buvo rezistencijos kovų dalyviai, bet taikiniais tapo ir ūkininkai, trukdę sėkmingai įgyvendinti kolektyvizaciją.
      Per 1949 metų kovo-balandžio-liepos mėn. iš Lietuvos buvo ištremta daugiau 33500 žmonių (9844 šeimos). Šeimos gyvuliniais vagonais buvo gabenamos į Amūro, Irkutsko, Krasnojarsko, Novosibirsko, Omsko, Krasnojarsko ir Tomsko sritis. Šį kartą šeimos nebuvo išskiriamos, vyrai į Sibirą buvo vežami kartu su moterimis ir vaikais, todėl šeimoms buvo lengviau įsikurti.
      Nuo 1989 metų labai svarbi muziejaus rinkinių tema yra „Sovietinė okupacija ir Lietuvos gyventojų trėmimai“. Muziejininkai lankosi pas buvusius tremtinius ir politinius kalinius, užrašinėja jų prisiminimus. Buvę tremtiniai dovanoja ne tik fotografijas, bet ir jiems brangias relikvijas. Aplankyta apie 1, 5 tūkstančio tremtinių, surinkta apie 18 tūkstančių eksponatų .
      Sukurtose ekspozicijose apie tremtį eksponuojame fotografijų kopijas, ir daug originalių tremtinių asmeninių daiktų-relikvijų parsivežtų į Lietuvą. Daug eksponatų padovanojo Igarkos, Intos,Taišeto, Magadano ir kitose Sibiro vietose gyvenę tremtiniai.
      Šioje virtualioje fotografijų parodoje rasite aprašymus ir pavardes artimųjų, giminių, o gal kaimynų, ištremtų 1949 metais. Prašom rašyti pastabas ar istorijas apie šeimų likimus.
      Muziejus dėkoja visiems tremtiniams dovanojusiems eksponatus ir kviečia atsiliepti tuos, kurių dar neaplankėme.

Parodos objektai

   
  • Derliaus nuėmimo metu tarybiniame ūkyje Krasnojarsko krašte

    Derliaus nuėmimo metu tarybiniame ūkyje Krasnojarsko krašte, 1950–1957 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Derliaus nuėmimo metas tarybiniame ūkyje, Krasnojarsko krašte. Tremtiniai valo ir džiovina grūdus. Dešinėje pirmoji stovi Eugenija Kupstienė. Eugenija Kupstienė gimė 1925 m. kovo mėn. 7 d. Babtuose, Babtų valsčiuje, Kauno apskrityje. Baigė šešis skyrius. Baigusi mokslus dirbo raštininke. 1949 m. ištremta į Krasnojarsko kraštą. Vyras, buvęs partizanų ryšininkas - ištremtas. O kartu su juo ir visa šeima. Tremtyje išgyveno aštuonis metus. Į Lietuvą grįžo 1957 m. kovo mėn. 8 d.

  • Lietuviai tremtiniai miškų ūkyje

    Lietuviai tremtiniai miškų ūkyje, 1950 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai tremtiniai pirmąją darbo dieną miškų ūkyje, Zimoje. Antroji eilėje, antra iš dešinės į kairę, be skaros, sėdi Margarita Puteikienė. Fotografuota 1950 m. gegužės mėnesį.

  • Jaučiais kinkytu vežimu vežamas vanduo.Taišetas

    Jaučiais kinkytu vežimu vežamas vanduo.Taišetas, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Jaučiais kinkytu vežimu vežamas vanduo, 1954 m. Ant vandens statinių sėdi iš kairės Genutė Gudonytė, dešinėje pusėje  (prie krašto) Albina Norkutė (Kairienė).

    Albina Norkutė (Kairienė) gimė 1929 m. birželio mėn. 15 d. Ožnugarių kaime, Batakių valsčiuje, Tauragės apskrityje. 1949 metais ji buvo NKVD suimta ir kalinta Tauragės, Šilutės, Lukiškių kalėjimuose. Buvo nuteista ir išvežta į Irkutsko srityje esančius Taišeto lagerius. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

  • Lietuviai, politiniai kaliniai. Taišetas

    Lietuviai, politiniai kaliniai. Taišetas, 1957 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai politiniai kaliniai iš Taišeto lagerių, nusifotografavę prie medinės trobelės. Tą dieną krikštijo vaikus. Fotografuota 1957 metais.

    Marija Kulikauskaitė (Burbulienė) gimė 1926 m. gegužės mėn. 2 d. Kėdainių apskrityje, Krakių valsčiuje, Deveikiškių kaime. 1949 m. vasario mėn. 11 d. ją areštavo NKVD. Buvo nuteista 10-čiai metų lagerio. Kalėjo Taišeto lageriuose Irkutsko srityje. 1956 metais grįžo į Lietuvą.

  • Tremtinių gyvenvietė prie Baikalo ežero

    Tremtinių gyvenvietė prie Baikalo ežero, 1950 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvių tremtinių gyvenvietė prie Baikalo ežero. Patalpos viduryje stovėjo „buržuika“ (metalinė krosnelė), kuri ją apšildydavo.  Fotografuota 1950 m.

  • Lietuviai tremtiniai prie Baikalo

    Lietuviai tremtiniai prie Baikalo, 1952 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Žvejybos brigada (lietuvių tremtinių) prie Baikalo ežero. Iš kairės į dešinę pirmasis stovi Jurkevičius Jonas (brigadininkas) šalia jo kairėje pusėje – Jurkevičiūtė Marija. Fotografuota 1952 m. 

  • Lietuvės tremtinės miškų ūkio lentpjūvėje

    Lietuvės tremtinės miškų ūkio lentpjūvėje, 1953 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Margarita Puteikienė (dešinėje) dirbant miškų ūkio lentpjūvėje Zimoje, Irkutsko srityje. Fotografuota 1953 metais.

  • Lietuviai tremtiniai. Krasnojarsko kraštas, Užuro rajonas

    Lietuviai tremtiniai. Krasnojarsko kraštas, Užuro rajonas, 1950 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvių – Sibiro tremtinių grupė Užuro rajone, Krasnojarsko krašte. Pirmoje eilėje, iš kairės į dešinę, pirmoji sėdi Elena Bacevičiūtė – Marcinonienė. Antroje eilėje už jos nugaros sėdi mama – Marija Bacevičienė. Trečioje eilėje už motinos nugaros stovi tėvas Boleslovas Bacevičius.

    Elena Bacevičiūtė – Marcinonienė gimė 1930 m. birželio 19 d. Kaune. 1949 m. kovo mėnesį ją kartu su tėvais ištrėmė į Užuro rajoną, Krasnojarsko kraštą. Tremtyje išbuvo 10 metų. 1959 metais sugrįžo į Lietuvą, į Žemaitkiemio kaimą netoli Kauno.

  • Lietuvių tremtinių kapinės. Irkutsko sritis

    Lietuvių tremtinių kapinės. Irkutsko sritis, 1958 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvių Sibiro tremtinių kapai Irkutsko srityje Alario rajone. Matosi mediniai kryžiai, aptverti medine tvora. Fotografuota 1958 m.

  • Lietuviai tremtiniai Kengyro lagerio kalvėje

    Lietuviai tremtiniai Kengyro lagerio kalvėje, XX a. II p.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio "Krasnyj zapad" kalvėje. Pirmas iš kairės stovi Adomas Galdikas.

    Adomas Galdikas gimė 1924 m. sausio mėn. 22 d. Kubiliškės kaime, Skuodo valsčiuje, Kretingos apskrityje. 1949 m. birželio mėn. 27 d. jis buvo areštuotas už vykdytą antitarybinę veiklą. A. Galdikas buvo nuteistas 10 metų lagerio. Nuo 1950 m. balandžio iki 1956 m. kovo 30 d. jis buvo kalinamas Kengyro lageryje. 1956 m. balandį jis grįžo į Lietuvą.

  • Lietuviai tremtiniai. Mordovija

    Lietuviai tremtiniai. Mordovija, 1953 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Būrelis sovietinio režimo politinių kalinių, Mordovijos lageryje, 1953 m. Antroje eilėje, pirmoji, iš dešinės stovi Aldona-Birutė Mekšraitytė (Grigalevičienė). Aldona-Birutė Mekšraitytė (Grigalevičienė) gimė 1927 m. spalio mėn. 6 d. Kaune. 1949 m. sausio mėn. 13 d. Kudirkos Naumiestyje ją areštavo NKVD. Buvo nuteista 8 metams lagerio. Kalėjo Mordovijos lageryje. Į Lietuvą grįžo 1955 m. liepos mėn. 13 d. 

  • Lietuvės tremtinės Karagandoje, tarp kurių, paskutinėje eilėje, antra iš dešinės sėdi Vlada Pupkevičiūtė (Trečiokienė)

    Lietuvės tremtinės Karagandoje, tarp kurių, paskutinėje eilėje, antra iš dešinės sėdi Vlada Pupkevičiūtė (Trečiokienė), 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvės politinės kalinės Karagandoje. Paskutinėje eilėje antra iš dešinės sėdi Vlada Pupkevičiūtė.

    Vlada Pupkevičiūtė (Trečiokienė) gimė 1926 m. vasario mėn. 26 d. Vainiūnų kaime, Šėtos valsčiuje, Kėdainių apskrityje. 1949 m. lapkričio mėn. 1 d. ją areštavo NKVD. Buvo nuteista 10-čiai metų. Kalinta Krasnojarsko 27 kolonoje ir Karagandoje. Lageryje išbuvo iki 1956 m. Į Lietuvą grįžo 1968 m.  

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 18
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.