Kauno IX forto muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
1915 m. pavasarį Vokietijos imperijos kariuomenė įžengė į Rusijos imperiją ir iki rudens užėmė didžiąją dalį teritorijos, kurioje vėliau kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė. Užimtoje Rusijos imperijos teritorijoje Vokietijos imperijos Rytų fronto kariuomenės vyriausioji vadovybė įkūrė administracinį teritorinį vienetą – Oberostą. Prasidėjo beveik tris metus trukusi Vokietijos imperijos okupacija.
Karo korespondentai ir patys kariai fotografijose fiksavo to meto įvykius ir aplinką. Dažnai Vokietijos imperijos kariui Lietuva ir lietuviai nebuvo suvokiami, kaip atskiras tautinis ar kultūrinis vienetas. Visa šalis jiems buvo tik Rusijos imperijos pasienio kraštas, kurio gyventojai yra rusai ir žydai. Vis dėlto, Lietuvą ir lietuvius galima išskirti iš fotografijose nurodytų vietovardžių.
Lankydamiesi užimtuose Rusijos imperijos miestuose ir kaimuose, Vokietijos imperijos kariai stebėjo aplinką, gyventojus, jų papročius ir buitį. Tai jie fiksavo artimiesiems siųstuose laiškuose ir daromose fotografijose. Lietuva, Vokietijos imperijos karių atsiminimuose ir darytose fotografijose – netvarkingas, skurdus ir atsilikęs kraštas, kurio gamta pilna nepanaudotų išteklių, o žmonės – baikštūs ir naivūs „laukiniai“. Dažnas motyvas fotografijose: primityvūs mediniai namai su šiaudiniais stogais bei vargingai apsirengę, dažnai basakojai žmonės prie jų.
Vokietijos imperijos kariai nevengė įsiamžinti prie kukliai gyvenančių valstiečių. Vis dėlto, nepagerėjo Lietuvos gyventojų buitis ir Vokietijos imperijos okupacijos metais. Okupantai buvo labai griežti, nuolat reikalavo vis daugiau iš vietos gyventojų, į kuriuos žiūrėjo tik kaip į Vokietijos imperijos kariuomenę aptarnaujantį personalą.
Kauno IX forto muziejus siūlo susipažinti su Lietuvos gyventojų buitį Pirmojo pasaulinio karo metais perteikiančiomis fotografijomis. Virtualioje parodoje pristatomose fotografijose atskleidžiama ilgos carinės Rusijos okupacijos ir Pirmojo pasaulinio karo negandų krečiamų gyventojų buitis prieš pat laisvos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
Fotografija. Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais, juodais pakraščiais. Fotografijos averse – valstiečių sodybos po Vokietijos imperijos puolimo. Averso dešinėje – sudegusio namo likęs kaminas ir gandralizdis su gandru ant jo viršaus. Lietuva, Kauno apyl., 1915 m.
Fotografija. Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais, baltais pakraščiais, siužetinė. Fotografijos averse – Vokietijos imperijos kariai ilsisi prie medinio klojimo. Reverse – ranka rašytas įrašas vokiečių kalba. Lietuva, Vilniaus apyl., 1915 m.
Fotografija. Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais, baltais pakraščiais, siužetinė. Averse – pasienio zonoje Vokietijos imperijos karių sulaikyti kontrabandininkai.
Fotografija. Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštai, siužetinė. Averse – Ukmergės dvaro rūmai.
Fotografija. Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais, siužetinė. Averse – Panevėžio miesto gyventojas šeria kiaules.
Fotografija. Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais, siužetinė. Averse – Kelmės miesto panorama po Vokietijos imperijos kariuomenės užėmimo.
Fotografija. Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais, siužetinė. Fotografijos averse – medinis namas Maišiagaloje, po 150 mm artilerijos sviedinio pataikymo. Reverse – ranka rašytas įrašas vokiečių kalba. Lietuva, Maišiagala, 1915 m.
Fotografija. Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais, siužetinė. Averse – Švenčionių miesto panorama po 1915 m. rudens kovų. Reverse: dešinėje – vieta gavėjo adresui, kairėje – vieta atvirlaiškiui, kurias skiria skersai reverso ištisinė išilginė linija. Adreso vietą žymi 4 punktyrinės išilginės linijos. Tekstas rašytas pieštuku, vokiečių kalba.
 |
 |
 |
 |
 |
 |