• Lietuvos politiniai kaliniai – Kengyro sukilimo dalyviai

      Lietuvos politiniai kaliniai – Kengyro sukilimo dalyviai

      1954 m. metų gegužės–birželio mėnesiais vyko kruviniausias Gulago politinių kalinių pasipriešinimas – Kengyro sukilimas.
      Po J. Stalino mirties vis negerėjančios gyvenimo sąlygos Kengyro lageryje (priklausė Steplago grupei, Džezkazgano sritis, Kazachijos SSR) ir žiaurus prižiūrėtojų elgesys su kaliniais peraugo į kruvinus incidentus, kurie sukėlė kalinių streiką. 1954 05 16 d. jis peraugo į sukilimą, kuris apėmė tris lagpunktus: 1-ąjį moterų, 2-ąjį vyrų ir 3-iajį vyrų. Į sukilimą aktyviai įsijungė ir maždaug 700 tuo metu Karagandos lageryje kalėjusių lietuvių politinių kalinių. Pagal paruoštą planą buvo išgriautos sienos, išlaužti lagerius atribojantys vartai. Sukilėliai reikalavo, kad iš Maskvos atvyktų vyriausybės komisija. Deryboms politiniai kaliniai išsirinko savo atstovus, sudarė komitetą. Lietuviams atstovavo kalinys teisininkas Juozas Kundrotas. Pagrindiniai sukilėlių reikalavimai buvo: paleisti sergančius bei invalidus, peržiūrėti nuteistųjų bylas, paleisti, arba sumažinti kalinimo laiką nekaltiems kaliniams. Tačiau prasidėjusios vyriausybės komisijos ir sukilusių kalinių derybos nebuvo vaisingos. 40 dienų besitęsusį sukilimą 1954 06 26 d. nuslopino iš Karagandos atvykusi NKVD kariuomenė. Keli tūkstančiai kareivių su šunimis ir tankai T-34 šturmavo užsibarikadavusius barakuose kalinius. Keturias valandas vykusios kautynės dalyvavusiųjų liudijimais pareikalavo kelių šimtų žuvusiųjų aukų ir dar daugiau sužeistųjų.
      Nors sukilimas buvo žiauriai nuslopintas, sovietų valdžia buvo priversta įgyvendinti kalinių reikalavimus: palengvinti darbo ir gyvenimo sąlygas, pradėti politinių kalinių baudžiamųjų bylų peržiūrėjimo ir jų reabilitavimo procesą.
      Minint 65-erių metų Kengyro sukilimo sukaktį, Kauno IX forto muziejus siūlo susipažinti su sukilime dalyvavusių asmenų fotografijomis. Daugelis jų įsiamžino jau po įvykusio sukilimo ir fotografijas dalino vieni kitiems prisiminimui. Parodą praturtina ir įtaigūs sukilimo dalyvio Broniaus Valaičio tapyti piešiniai. Juose atskleidžiamos baisios politinių kalinių gyvenimo sąlygos lageriuose ir vieningas pasipriešinimas žiauriam režimui.

Parodos objektai

   
  • Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai: Bronius Valaitis, Jonas Grigaliūnas ir Antanas Sabalius

    Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai: Bronius Valaitis, Jonas Grigaliūnas ir Antanas Sabalius, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai:  Bronius Valaitis (viduryje), Jonas Grigaliūnas (kairėje) ir Antanas Sabalius. Kengyras, 1954 m.

    Bronius Valaitis gimė 1927 m. taip vadinamoje Valaitynėje, Žiegždrių kaime. Baigęs Sirvydų pradinę mokyklą, mokslus tęsė Vilkijos gimnazijoje. Bronius iš mažens linko prie menų- gražiai piešė, rašė eilėraščius, turėjo gerą balsą. Mokykloje leido sienlaikraštį, kuriame nupiešė Stalino portretą, nors šis greitai buvo užtušuotas, bet vis vien apie tai sužinojo saugumas. 1948 metų vasario mėnesį Bronių areštavo, tardė Vilkaviškyje, vėliaus kalino Kauno sunkiųjų darbų bei Lukiškių kalėjimuose, o tų pačių metų pabaigoje etapu išvežė į Kengyro (Kazachstanas) lagerį. Į Lietuvą grįžo 1958 m.

  • Kengyro lagerio politinis kalinys, aktyvus sukilimo dalyvis, Bronius Valaitis.

    Kengyro lagerio politinis kalinys, aktyvus sukilimo dalyvis, Bronius Valaitis., 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politinis kalinys, aktyvus sukilimo dalyvis, Bronius Valaitis. Nuotrauka buvo siųsta iš lagerio į Lietuvą mylimiems tėveliams, pasirašo sūnus Bronius. Kazachstanas, 1954 m.

    Bronius Valaitis gimė 1927 m. taip vadinamoje Valaitynėje, Žiegždrių kaime. Baigęs Sirvydų pradinę mokyklą, mokslus tęsė Vilkijos gimnazijoje. Bronius iš mažens linko prie menų- gražiai piešė, rašė eilėraščius, turėjo gerą balsą. Mokykloje leido sienlaikraštį, kuriame nupiešė Stalino portretą, nors šis greitai buvo užtušuotas, bet vis vien apie tai sužinojo saugumas. 1948 metų vasario mėnesį Bronių areštavo, tardė Vilkaviškyje, vėliaus kalino Kauno sunkiųjų darbų bei Lukiškių kalėjimuose, o tų pačių metų pabaigoje etapu išvežė į Kengyro (Kazachstanas) lagerį. Į Lietuvą grįžo 1958 m.

  •  Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, Verutė Tijūnaitytė ir Bronius Valaitis

     Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, Verutė Tijūnaitytė ir Bronius Valaitis, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Portretinė. Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, Verutė Tijūnaitytė ir Bronius Valaitis. Kengyras, 1954 m.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  •  Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, V. Tijūnaitytė ir B. Valaitis

     Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, V. Tijūnaitytė ir B. Valaitis, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, Verutė Tijūnaitytė ir Bronius Valaitis.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Kengyro lageris

    Kengyro lageris, 1993 m.

    Bronius Valaitis

    Paveikslas. Bronius Valaitis. „Kengyro lageris“ (Kazachstanas). 1948-1956 metais, alkanų politinių kalinių tūkstantinės kolonos lydimos ginkluotų sargybinių su šunimis buvo varomos į darbus t.y. užtvankas, elektrines, vario rūdos sodrinimo fabrikus, kasyklas, karjerus bei miesto gyvenamųjų namų statybas. Autorius buvęs politinis kalinys, Kengyro lagerio sukilimo dalyvis Bronius Valaitis. Kartonas, aliejus. Kulautuva, 1993 m.

  • Lagerio medicininė komisija

    Lagerio medicininė komisija, 1998 m.

    Bronius Valaitis

    Paveikslas. Bronius Valaitis. „Lagerio medicininė komisija“. Kengyro lagerio (Kazachstanas) administracija, 1949 m. dėl visiško kalinių išsekimo, tokiu būdu nustatinėjo jų tinkamumą tolesniam darbui. Autorius buvęs politinis kalinys, Kengyro lagerio sukilimo dalyvis Bronius Valaitis. Kartonas, aliejus. Kulautuva, 1998 m.

  • Kengyro kalinių sukilimo malšinimas

    Kengyro kalinių sukilimo malšinimas, 1996 m.

    Bronius Valaitis

    Paveikslas. Bronius Valaitis. „Kengyro kalinių sukilimo malšinimas“. Visuotinio politinių kalinių streiko–sukilimo, trukusio 40 parų malšinimo fragmentas, kai sovietų kariuomenė, pasitelkusi tankus T-34, žiauriai susidorojo su kaliniais. Autorius  buvęs politinis kalinys, Kengyro lagerio sukilimo dalyvis Bronius Valaitis. Kartonas, aliejus. Kulautuva, 1996 m.

  • Kengyro lagerio politinė kalinė, sukilimo dalyvė, Verutė Tijūnaitytė.

    Kengyro lagerio politinė kalinė, sukilimo dalyvė, Verutė Tijūnaitytė., 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Portretinė. Kengyro lagerio politinė kalinė, sukilimo dalyvė, Verutė Tijūnaitytė.. Reverse: užrašas „Broniui – Verutė“. Kengyras, 1954 m. 

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  •  Kengyro lagerio politinės kalinės: kairėje sėdi V.Tijūnaitytė, dešinėje V.Kunskaitė ir J.Liepytė-Andriekienė

     Kengyro lagerio politinės kalinės: kairėje sėdi V.Tijūnaitytė, dešinėje V.Kunskaitė ir J.Liepytė-Andriekienė, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politinės kalinės: kairėje sėdi V.Tijūnaitytė, dešinėje V.Kunskaitė ir J.Liepytė-Andriekienė. Reverse: užrašas „Atsisveikinimas su Jadzyte“.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Kengyro lagerio politinės kalinės: sėdi V. Tijūnaitytė-Valaitienė (kairėje) B. Mažyliene

    Kengyro lagerio politinės kalinės: sėdi V. Tijūnaitytė-Valaitienė (kairėje) B. Mažyliene, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro politinės kalinės – sėdi Verutė Tijūnaitytė-Valaitienė (kairėje) su likimo drauge Benute Mažyliene.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, V.Tijūnaitytė (stovi viduryje), S. Mačiulis ir B. Kavaliauskaite-Mačiulienė.

    Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, V.Tijūnaitytė (stovi viduryje), S. Mačiulis ir B. Kavaliauskaite-Mačiulienė., 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politiniai kaliniai, Kengyro sukilimo dalyviai: Verutė Tijūnaitytė (stovi viduryje) su savo likimo draugais Stanislovu Mačiuliu ir jo žmona Birute Kavaliauskaite-Mačiuliene. Reverse: užrašas „Broniui-Verutė“.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  •  Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, V. Tijūnaitytė ir B. Valaitis

     Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, V. Tijūnaitytė ir B. Valaitis, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija.  Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, Verutė Tijūnaitytė ir Bronius Valaitis sėdi susiglaudę.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (1 Balsuoti)
Vidutinis įvertinimas yra 5.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.