• Lietuvos politinių kalinių šventės Gulago lageriuose XX a. 5–6 deš.

      Lietuvos politinių kalinių šventės Gulago lageriuose XX a. 5–6 deš.

      Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje represijas patyrė šimtai tūkstančių žmonių. Suėmimais ir teroru buvo ne vien slopinamas pasipriešinimas, tačiau siekta visiškai sovietizuoti, pavergti ir pertvarkyti Lietuvos visuomenę. Viena iš plačiausiai ir veiksmingiausių tokiam tikslui pasiekti taikytų priemonių buvo kalinimas sovietinėse priverstinio darbo stovyklose – Gulage. Į Gulago lagerius iš Lietuvos buvo išvežti labiausiai pasižymėję okupuotos valstybės piliečiai: Lietuvos kariuomenės karininkai, ministrai, valdininkai, kunigai, mokytojai ir kt. Nuteistieji už politinio pobūdžio nusikaltimus buvo pripažinti pavojingiausiais valstybės priešais ir įkalinti ypač griežtomis diskriminuojančiomis sąlygomis. Iš bado kalėjimuose ir lageriuose mirė daugiau nei 20 tūkst. Lietuvoje suimtų žmonių. Dingo be žinios arba ilgai negalėjo grįžti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių buvusių politinių kalinių.
      Tarp politinių kalinių buvo daug moterų. Lageriuose jos gyveno atskirai nuo vyrų, buvo verčiamos dirbti fiziškai sunkius darbus: kasti griovius, kirsti mišką, dirbti statybose, šachtose. Moterims emociškai sunkiausia buvo išgyventi atskyrimą nuo vaikų. Jie būdavo atimami dar Lietuvoje. Vaikams gimus lageriuose, po 2 metų juos atimdavo ir perduodavo į specialius politinių kalinių vaikų namus.
      Politiniai kaliniai esant sudėtingoms gamtos sąlygoms turėjo tiesti kelius ir geležinkelius pelkėse, kirsti medžius, kasti durpes ir kt. Ypač pavojingas ir sunkus buvo kalinių darbas šachtose. Dėl dažnai pasitaikančių sprogimų ir griūčių jose, žuvo daug lietuvių.Prastas maitinimas, alinantis darbas atšiauriomis ir pavojingomis sąlygomis luošindavo kalinius. Gulago dokumentuose toks žmonių naikinimas buvo vadinamas „kalinių fizinės būklės išlaikymu ir visišku darbiniu jų panaudojimu“.
      Atsakydami į iššūkį – išlikti žmonėmis nežmoniškomis sąlygomis ir neapsiriboti asmenine kova už išlikimą, politiniai kaliniai lietuviai dalijosi maistu ir iš Lietuvos gaunamais vaistais, rūpinosi sunkiai sergančiais, naujai į lagerį atvykstančiais ir siuntinių negaunančiais tautiečiais, kūrė slaptas ligonių šalpos draugijas ir tokiu būdu palaikė ryšius su kitais kalinčiaisiais.
      Dauguma politinių kalinių buvo jauni žmonės. Už spygliuotų vielų bėgo gražiausios jų gyvenimo dienos. Nepalūžę ir nepasidavę gniuždančiai Gulago lagerių sistemai, jie sugebėjo džiaugtis gyvenimu net nelaisvės sąlygomis. Pakilti aukščiau niūrios kasdienybės, susitelkti, suteikti džiaugsmo sau ir kitiems padėjo slapta švenčiamos religines šventes, minima Vasario 16-oji, siunčiami atvirukai artimiesiems į Lietuvą.

Parodos objektai

   
  • Šv. Mišios Vorkutos lageryje

    Šv. Mišios Vorkutos lageryje, XX a. II p.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Šv. Mišios Vorkutos lageryje, XX a. II pusė. Prie medinių durų padarytas nedidelis altorėlis, ant kurio pastatyta deganti žvakė, kunigas laiko Mišias ir rankose laiko ostiją. Kaliniai nulenkę galvas laukia pakylėjimo.

  • Spasko lagerio politiniai kaliniai šv. Mišiose

    Spasko lagerio politiniai kaliniai šv. Mišiose, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Spasko lagerio politiniai kaliniai Mišiose. Mišios buvo laikomos slapta Mišias laiko kunigas politinis kalinys Šermukšnis (vardas nežinomas), Spasko lageris, Karagandos sritis, 1955 m. 

    Spasko koncentracijos stovyklos veikė po II pasaulinio karo Kazachijoje, Karagandos sr. Po 1917 m. Spalio perversmo anglų statytuose dviejuose pastatuose veikė nepilnamečių pataisos darbų kolonija, per II pasaulinį karą – japonų karo belaisvių stovykla. 1948 m. buvo paversta didele invalidų ir ligonių koncentracijos stovykla. Vienu metu čia būdao pie 15-20 tūkstančių kalinių. Darbingi kaliniai daugiausia dirbo statybose. 1950 m. įvestas ypatingas režimas. Spaske kalėjo daug lietuvių – daugiausia partizanai, jų ryšininkai, remėjai, miesto ir kaimo inteligentai, kariškiai, kunigai daug jaunimo. 

  • Lietuviai politkaliniai prie Kūčių stalo. Kolyma, 1956 m.

    Lietuviai politkaliniai prie Kūčių stalo. Kolyma, 1956 m., 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotonuotrauka. Lietuviai politkaliniai prie Kūčių stalo. Kolymos lageris, 1956 m.

    Kolymos regionas yra šiaurės rytų Sibire (Jakutija ir Magadano sr.). Manoma, kad Kolymos regione buvo kalinama apie 3 tūkstančiai Lietuvos gyventojų.

  • Lietuviai politkaliniai prie Kūčių stalo. Kolyma, 1955 m.

    Lietuviai politkaliniai prie Kūčių stalo. Kolyma, 1955 m., 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai politkaliniai prie Kūčių stalo Kolymos lageryje, 1955 m.

    Kolymos regionas yra šiaurės rytų Sibire (Jakutija ir Magadano sr.). Manoma, kad Kolymos regione buvo kalinama apie 3 tūkstančiai Lietuvos gyventojų.

  • Politinės kalinės Balchašo lageryje švenčia šv. Velykas

    Politinės kalinės Balchašo lageryje švenčia šv. Velykas, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Politinės kalinės Balchašo lageryje švenčia šv. Velykas. Antroje eilėje penkta iš dešinės sėdi Felicija Kulikauskaitė-Biveinienė, 1955 m.

    Felicija Kulikauskaitė-Biveinienė gimė 1921 m. birželio 5 d. Deveikiškių kaime, Pajesio vlsč., Kėdainių aps. 1946 m. vasario 3 dieną ji buvo areštuota ir pagal RTFSR BK 58 strp.– 1a punktą, nuteista 10 metų lagerio. Kalėjo Kansko kalėjime, Balchašo specialiame lageryje. Išėjusi iš lagerio dar 5 metus buvo tremtyje Krasnojarsko krašte. 1967 m. ji kartu su vyru Juozu Biveiniu grįžo į Lietuvą.

  • Lietuvės politkalinės Džezkazgano lageryje.

    Lietuvės politkalinės Džezkazgano lageryje., 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvės politinės kalinės, Džezkazgano lageryje, prie šventinio Kūčio stalo. 1956 m. 

    Džezkazgano koncentracijos stovyklos veikusios 1940–1948 m. Kazchijoje. 1940 m. baigus tiesti 400 km ilgio gegležinkelį iš Žaryko į Džezkazgano gyvenvietę (jį tiesė kaliniai), pradėtas statyti Džezkazgano miestas ir metalurgijos kombinatas.

    Pirmieji lietuviai kaliniai į Džezkazganą pateko 1940 metais. 

  • Politiniai kaliniai Kūčių vakarą

    Politiniai kaliniai Kūčių vakarą, 1956 m.

    Kauno IX forto muziejus

    Fotografija. Politiniai kaliniai Kūčių vakarą Krasnojarske.

    Krasnojarsko kraštas yra Rusijoje, Rytų Sibire, Sibiro federalinėje apygardoje. Jis yra antras pagal dydį regionas Rusijoje po Jakutijos. Šio krašto administracinis centras yra Krasnojarskas. Kraštas buvo įkurtas 1934 metais taip pat įskaitant Taimyriją, Evenkiją ir Chakasiją. 1991 metais Chakasija atsiskyrė ir tapo Rusijos federacijos respublika. Stalino laikais daug rusų, ukrainiečių, baltarusių, lietuvių, latvių, estų ir kitų tautybių žmonių buvo areštuota ir ištremta į Krasnojarsko regioną tremčiai. 1941 m. birželio mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos į Krasnojarsko lagerių grupę (Kraslag), Rešiotus ištremta apie 2000 Lietuvos gyventojų, į Norilsko lagerį apie 500, daugiausia Lietuvos karininkai. Rešiotuose mirė 1230, iš jų 540 jų nuteisti lageryje ir sušaudyti Kansko kalėjime, Norilske – 213 represuotųjų. 1945–1959 m. Kraslago lagerių grupėse – Norillage, Jeniseilage, Kraslage ir kitur buvo kalinama apie 5200 lietuvių. Jie dirbo akmens anglių šachtose, kasyklose, žemės ūkio darbus, tiesė geležinkelį, kirto mišką. Dėl bado, šalčio ir sunkaus darbo mirė apie 10–15 % lietuvių.

     

  • Pietų metas lagerio valgykloje

    Pietų metas lagerio valgykloje, 1954–1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Pietų metas lageryje. Prie languota staltiese užtiesto stalo sėdi apie 40 vyrų, ant stalo sudėtos metalinės lėkštės, obuoliai, forminės duonos gabalėliai, šaukštai. Tai gali būti šventinė vakarienė arba pietūs, paruošti iš artimųjų atsiųsto maisto. Tokiomis sąlygomis pietaudavo lietuviai politiniai kaliniai kalinami lageriuose Sibire. Fotografuota 19541956 m.

  • Politinis kalinys Vytas Čiočys. Uralas

    Politinis kalinys Vytas Čiočys. Uralas, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija .Politinis kalinys Vytas Čiočys, Marijos Mačionytės vyras.

  • Lietuvės politinės kalinės švenčia šv. Kalėdas

    Lietuvės politinės kalinės švenčia šv. Kalėdas, 1950 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvės politinės kalinės švenčia šv. Kalėdas, 1950 m. Fotografija dedikuota Onai Svetikaitei-Jurgelienei nuo likimo draugės Bronės. 

    1941 m. birželio mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos į Krasnojarsko lagerių grupę (Kraslag), Rešiotus ištremta apie 2000 Lietuvos gyventojų, į Norilsko lagerį apie 500, daugiausia Lietuvos karininkai. Rešiotuose mirė 1230, iš jų 540 jų nuteisti lageryje ir sušaudyti Kansko kalėjime, Norilske – 213 represuotųjų. 1945–1959 m. Kraslago lagerių grupėse – Norillage, Jeniseilage, Kraslage ir kitur buvo kalinama apie 5200 lietuvių. Jie dirbo akmens anglių šachtose, kasyklose, žemės ūkio darbus, tiesė geležinkelį, kirto mišką. Dėl bado, šalčio ir sunkaus darbo (iki 1953 m. dirbo be poilsio dienų po 10–12 val.) mirė apie 10–15 % lietuvių. Iš Lietuvos daugiausia žmonių atitremta per masinį 1948 m. gegužės mėn. trėmimą – 20 500, jie išskirstyti į Igarkos – apie 5000 (1948–1949 m. mirė 270), Jeniseisko – apie 1600, Kazačinskojės – apie 1400, Manos – apie 2000, Nižnij Ingašo – apie 1200, Sovetsko – apie 1200, Taštypo – apie 1150 ir kitus rajonus. 1949 m. kovo mėn. į Krasnojarsko kraštą atvežta 2300, 1951 m. rudenį apie 8500, 1952 m. sausio mėn. apie 1100 tremtinių.

  • Intos lagerio kaliniai susitikimo metu

    Intos lagerio kaliniai susitikimo metu, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Intos lagerio kaliniai susitikimo metu, už vaišių stalo, ant kurio stovi eglutė, Inta, 1956 m. 

    Intos koncentracijos stovyklų grupė veikė 1942–1956 m. Komijos šiaurės rytuose, Intos gyvenvietėje ir jos apylinkėse. Lietuvių kalėjo nuo 1945 m. Tarp lietuvių buvo daug kaimo ir miesto jaunimo, inteligentų, kariškių – daugiausia partizanų, jų rėmėjų, ryšininkų. Dauguma jų dirbo akmens anglių kasyklose, mašinų remonto dirbtuvėse, plytinėje, lentpjūvėje, kirto mišką, tiesė kelius, geležinkelius. Dalis buvusių kalinių atlikusių bausmę, Intoje buvo paliekami tremčiai.

     

  • Naujametinis sveikinimas

    Naujametinis sveikinimas, 1954-01-01

    Nežinomas autorius

     Atvirukas skirtas politinei kalinei Onai Šalčiūtei-Buivydienei Naujųjų Metų proga.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.