Pasirinkite egzistuojantį internetinį turinį arba pridėkite internetinį turinį rodymui šiame portlete.
    • SOVIETINIO REŽIMO REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIĄ

      SOVIETINIO REŽIMO REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIĄ

      Antroji sovietų okupacijos banga toliau alino lietuvių tautos jėgas, rengdama masiškus trėmimus į Sibirą. Po didžiųjų 1948 ir 1949 metų deportacijų sekė nauji trėmimai. Tik šį kartą rimčiausi išmėginimai teko dvasininkams. Būtent jų atžvilgiu ir buvo nukreiptos valdžios pastangos, kuriomis buvo siekiama padaryti juos paklusniais sistemos tarnais. Dvasininkai buvo verčiami bendradarbiauti su Valstybės saugumo komitetu (rus. KGB), taip siekiant turėti įtaką visai Katalikų Bažnyčiai.
      Beveik visi Bažnyčios hierarchai, kuriuos iš pradžių bandė verbuoti KGB, atsisakė įgyvendinti sovietų valdžios reikalavimus. Svarbiausias jų motyvas buvo toks: ginkluotasis pasipriešinimas kilo dėl politinių priežasčių, o Bažnyčia laikosi nesikišimo į politiką principo. Tokią poziciją įrodo ir tai, jog tik nedidelė dalis kunigų prisidėjo prie partizaninės kovos stiprinimo. Iš kitos pusės, paprašyti, kunigai niekada neatsisakydavo suteikti partizanams religinius patarnavimus, ar materialinę pagalbą. Bažnytinė hierarchija atvirai pareiškė, kad nenori taikstytis su atviru valstybės kišimusi į Bažnyčios reikalus. Tokią tvirtą Bažnyčios mokymu paremtą vyskupų laikyseną stalininio teroro aplinkybėmis galima vertinti kaip pasipriešinimo režimui aktą. Vis tik dalis Bažnyčios hierarchų nors ir nesutikę bendradarbiauti ėjo į kompromisus su okupacine valdžia. Dar 1945 m. birželio mėn., Kauno arkivyskupijos valdytoją prel. St. Jokubauskį sovietinė valdžia prikalbino pasirašyti kreipimąsi į savo vyskupijos kunigus ir tikinčiuosius, raginantį nutraukti ginkluotąjį pasipriešinimą. Tačiau tokia pozicija nepatenkino sovietų valdžios, kuri Bažnyčios lojalumą įsivaizdavo tik kaip jos politikos rėmimą. Todėl, sovietinė valdžia nesusilpnino savo represyvios politikos Bažnyčios atžvilgiu ir siekė išstumti iš Bažnyčios vadovybės tuos asmenis, kurie neatitiko jos lojalumo sampratos.
      Per sovietinę okupaciją Katalikų Bažnyčia Lietuvoje patyrė nemažai netekčių ir didelių išbandymų. Buvo persekiojami ne tik dvasininkai, bet pradėta uždarinėti bažnyčias, uždrausta vaikų katekizaciją ir pan.
      Siekiant įprasminti ir prisiminti Lietuvos dvasininkų kovą su sovietiniu režimu buvo parengta ši paroda. Joje pateikta tik nedidelė dalis medžiagos apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios tarnus, kurie buvo įkalinti sovietiniuose kalėjimuose (lageriuose) ar buvo ištremti į atokiausias Sibiro vietoves. Tačiau tikimės, kad ir ši, negausi, istorinė medžiaga prisidės įprasminant Lietuvos kunigų, kurie Sibiro lageriuose ir toliau atliko savo pareigas taip suteikdami tikintiesiems viltį išlikti, atminimą.

Parodos objektai

   
  • Politiniai kaliniai Vorkutos lageryje

    Politiniai kaliniai Vorkutos lageryje, 1957 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Politiniai kaliniai Vorkutos lageryje. Paskutinėje eilėje, trečias iš kairės Lietuvos karininkas kapitonas Kostas Lekšas (su barzdele). Kalinių tarpe yra kunigai – Pranas Račiūnas, Kazys Vaičionis, mokytojas Jonas Martinaitis. Vorkuta, 1957 m.
    Vorkutos koncentracijos stovyklų grupė veikė 1939 – 1959 metais Komijos šiaurės rytuose, Vorkutos mieste ir jo apylinkėse. Lageriuose kalėjo kriminaliniai nusikaltėliai ir politiniai kaliniai. Pastarųjų ypač padaugėjo po karo. 1947 m. buvo apie 50 koncentracijos stovyklų punktų: apie 40 iš jų buvo prie akmens anglių kasyklų, 10 prie gyvulininkystės ūkių. Kiekviename punkte vienu metu kalėjo 1–5 tūkstančiai įvairių tautybių kalinių (vyrų ir moterų). Lietuvių (vyrų ir moterų) Vorkutos koncentracijos stovyklose kalėjo nuo 1940 m. Iš pradžių jų buvo nedaug. Beveik visi jie mirė nuo bado, šalčio, ligų žuvo šachtose. Traukinių sąstatai, pilni politinių kalinių iš Lietuvos, buvo vežami į koncentracijos stovyklas nuo 1945 m. Tuo metu po 600–1200 lietuvių buvo kiekviename koncentracijos stovyklų punkte.

  • Kunigas Juozapas Adomaitis ir jo tėvai

    Kunigas Juozapas Adomaitis ir jo tėvai, 1924 m.

    Nežinomas autorius

    Grupinė fotografija. Pirmoje eilėje iš kairės kunigas Juozapas Adomaitis, jo tėvai Ona ir Ignas Adomaičiai, antroje eilėje jo artimieji.

    Kunigas Juozapas Adomaitis  NKVD suimtas 1951 m. kalintas Vladimiro ir Gorkio kalėjimuose. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Mirė 1982 metais.

  • Kunigas Juozapas Adomaitis ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai

    Kunigas Juozapas Adomaitis ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai, 1920 m.

    Nežinomas autorius

    Grupinė fotografija. Kunigas Juozapas Adomaitis ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai. 

    Kunigas Juozapas Adomaitis  NKVD suimtas 1951 m., kalintas Vladimiro ir Gorkio kalėjimuose. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Mirė 1983 metais.

  • Kunigo Juozapo Adomaičio išleistuvės iš Šakių „Žiburio“ gimnazijos.

    Kunigo Juozapo Adomaičio išleistuvės iš Šakių „Žiburio“ gimnazijos., 1921 m.

    Nežinomas autorius

    Grupinė fotografija. Kunigo Juozapo Adomaičio (stovi centre) išleistuvės iš Šakių „Žiburio“ gimnazijos. Fotografijoje kartu su kunigu gimnazijoje dirbę mokytojai.

    Kunigas Juozapas Adomaitis NKVD suimtas 1951 m., kalintas Vladimiro ir Gorkio kalėjimuose. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Mirė 1983 metais. 

  • Intos lagerių politinis kalinys kunigas Pranas Račiūnas

    Intos lagerių politinis kalinys kunigas Pranas Račiūnas, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kunigas Pranas Račiūnas – Intos lagerių politinis kalinys, katalikų kronikos leidimo iniciatorius, Marijonų vienuolyno provincijolas. Inta, 1956 m.

    Pranas Račiūnas gimė 1919 m. kovo 28 d. Marijampolėje. 1949 06 04 buvo suimtas, apkaltintas šnipinėjimu ir vadovavimu antisovietinei organizacijai (informavo Vatikaną apie Bažnyčios padėtį Lietuvoje, Panevėžyje dirbo su ateitininkais). Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų ministro 1950 03 18 sprendimu nubaustas 25 m. pataisos darbų lageryje bausme, konfiskuojant turtą. 1950–1954 dirbo Vorkutos anglių kasyklose, vėliau statybininku, 1958–1959 buvo izoliuotas griežto režimo stovykloje Irkutsko sr., vėliau dirbo Mordovijos pataisos darbų lageryje. 1965 06 28 paleistas, grįžo į Lietuvą.

  • Fotografija. Žydų gelbėtojas kunigas Bronius Paukštys

    Fotografija. Žydų gelbėtojas kunigas Bronius Paukštys, 2015 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija.  Žydų gelbėtojas kunigas Bronius Paukštys gimė 1897 m. vasario 15 d. Kunigas salezietis, studijavo Italijoje, redagavo Turine laikraštį Saleziečių žinios. Grįžęs į Lietuvą 1936 m. klebonavo Vytėnuose, Kaune. Paskirtas pirmosios saleziečių įstaigos administratoriumi. Nacių okupacijos metais gelbėjo žydų tautybės žmones. 1946 m. ištremtas į Sibirą, grįžo į Lietuvą 1956 m., vikaravo Alytuje. Vėliau apsigyveno ir iki mirties buvo altarista Simne. Mirė 1966 m. gruodžio 17 d., Kaune. 1977 m. jau po mirties, Jam buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas.

  • Lietuvių tremtinių vaikai su kunigu Zigmu Nenciunsku.

    Lietuvių tremtinių vaikai su kunigu Zigmu Nenciunsku., 1957 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvių tremtinių vaikai su kunigu Zigmu Nenciunsku po pirmos Šv. Komunijos. 

    Kunigas Zigmas Nenciunskas gimė 1912 m. Balkūnų kaime, Miroslovo vlsč., Alytaus aps. 1934–1935 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje,vėliau Vytauto Didžiojo universitete studijavo teologijos fakultete. Antrosios sovietų okupacijos metais buvo Dainavos partizanų apygardos ryšininkas. 1946 m. suimtas ir nuteistas dešimčiai metų lagerio ir penkiems metams tremties. Į Lietuvą grįžo 1955 m. Mirė 1976 metais. 

  • Kunigas Zigmas Nenciunskas.

    Kunigas Zigmas Nenciunskas., 1959 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kunigas Zigmas Nenciunskas prie tremtinių namuose įrengto altorėlio. Krasnojarsko kr.

    Kunigas Zigmas Nenciunskas gimė 1912 m. Balkūnų kaime, Miroslavo vlsč., Alytaus aps. 1934–1935 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, vėliau Vytauto Didžiojo universitete studijavo teologiją. 1939 m. įšventintas kunigu. Antrosios sovietų okupacijos metais buvo Dainavos apygardos partizanų ryšininkas.1946 m. suimtas ir nuteistas dešimčiai metų lagerio ir penkiems metams tremties. Išvežtas į Maklakovo gyvenvietę, Krasnojarsko krašte.  Į Lietuvą grįžo 1955 m. Mirė 1976 metais. 

  • Kunigas Vincas Pranckietis su lietuviais tremtiniais.

    Kunigas Vincas Pranckietis su lietuviais tremtiniais., 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kunigas Vincas Pranckietis su lietuviais tremtiniais.

    Kunigas Vincas Pranckietis gimė 1923 m. Labos geležinkelio stoties gyvenvietėje, Radviliškio r. Katalikų dvasininkas, kunigas jubilijatas, prelatas, monsinjoras. 1949 m. iš Kauno kunigų seminarijos buvo ištremtas į Sibrą. 1959 m. grįžo į Lietuvą. 2008 m. buvo paminėtas kunigo Vinco Pranckiečio kunigavimo deimantinis (60 metų) jubiliejus. Mirė 2016 metais.  

  • Kunigas Vincas Pranckietis su lietuviais tremtiniais.

    Kunigas Vincas Pranckietis su lietuviais tremtiniais., 1958 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kunigas Vincas Pranckietis su lietuviais tremtiniais, Alionkos gyvenvietė, Irkutsko sr. Kunigas Vincas Pranckietis gimė 1923 m. Labos geležinkelio stoties gyvenvietėje, Radviliškio r. Katalikų dvasininkas, kunigas jubilijatas, prelatas, monsinjoras.

    Kunigas Vincas Pranckietis 1949 m. iš Kauno kunigų seminarijos ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą grįžo 1959 m. 2008 m. paminėtas kunigo Vinco Pranckiečio deimantinis (60 metų) kunigavimo jubiliejus. Mirė 2016 metais.

  • Tėvas Augustinas Kretingos pranciškonų vienuolyne

    Tėvas Augustinas Kretingos pranciškonų vienuolyne, 1920–1939 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Tėvas Augustinas–Antanas Dirvelė Kretingos pranciškonų vienuolyne. Sovietinio saugumo buvo suimtas, kalintas Kretingoje, Kaune. 1941 m. išvežtas į Irkutsko sritį, žuvo 1948 metais.

  • Intos lagerių politinis kalinys Kazimieras Vaičionis

    Intos lagerių politinis kalinys Kazimieras Vaičionis, 1959 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Intos lagerių politinis kalinys, kunigas, poetas Kazimieras Vaičionis. Inta, 1959 m.

    Kazimieras Vaičionis, gimė 1921 m. rugpjūčio 19 d. Panemunėlio parapijoje, Rokiškio rajone. Baigęs Vilniaus kunigų seminariją  dirbo vikaru Švenčionyse, Kalesninkuose, Eišiškėse, Vilniaus šv. ap. Pilypo ir Jokūbo bei Švč. Jėzaus Širdies bažnyčiose. 1949 m. birželio 29 d. suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Nuvežtas į Karagandos lagerius po metų vėl grąžintas į Vilnių naujam tardymui. Šį kartą už dalyvavimą religinėje jaunimo organizacijoje “Aušros Vartų kolegija” gavo 25 metus lagerio ir 10 metų tremties. Kalėjo Vorkutos lageriuose, dirbo anglių kasyklose, metams įkalintas Krestų kalėjime, buvo nuvežtas į Intos lagerius. 1970 m. leista grįžti į Lietuvą.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.