• Lietuviai Taišeto lageriuose

      Lietuviai Taišeto lageriuose

      1944 m. liepą, vokiečiams traukiantis, Raudonosios armijos daliniai peržengė Lietuvos sieną ir iki spalio vidurio užėmė beveik visą Lietuvos teritoriją. Atkuriant sovietų valdžią Lietuvoje kilo spontaniškas antisovietinis pasipriešinimas. Antisovietiniam sąjūdžiui įveikti mobilizuotas visas administracinis aparatas, represinės institucijos, kariuomenė.
      Buvo suiminėjami ginkluotojo antisovietinio pogrindžio dalyviai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pogrindžio organizacijų nariai, asmenys, apkaltinti bendradarbiavimu su vokiečių valdžia (buvę seniūnai, viršaičiai, policininkai, savisaugos batalionų kariai), buvę nepriklausomos Lietuvos pareigūnai. Nepriklausomai nuo to, koks teismas priimdavo sprendimą, jokio teisingumo ar objektyvumo negalėjo būti: teismai buvo totalitarinio režimo sistemos dalis ir paklusnūs jos užduočių vykdytojai. Žiauriais kankinimais, kurie buvo įteisinti ir plačiai naudojami tardant „valstybiniais nusikaltimais“ kaltintus žmones, tardytojai dažniausiai išgaudavo jiems reikalingus prisipažinimus. Po nuosprendžio paskelbimo nuteistieji buvo vežami į Archangelsko, Magadano, Kolymos, Komijos, Kazachijos, Mordovijos, Taišeto ir daugelio kitų SSRS vietovių lagerius.
      Skaičiuojama, kad 1944–1947 m. suimta ir į Gulago lagerius išvežta beveik 70 tūkst. žmonių. Apie dalį jų nerasta jokių duomenų. Represuotų asmenų vardyne įvardyta 48,9 tūkst. dėl politinių motyvų suimtų asmenų, iš kurių į Gulago lagerius išvežta beveik 32 tūkst. (iš jų apie 12,5 proc. mirė). Dar apie 12,5 tūkst. kalinti Lietuvoje, apie 11 tūkst. žmonių, kaip nepatikimi, išvežti į NKVD patikrinimo-filtravimo lagerius. Dalis suimtųjų po tardymų buvo paleisti – net sovietiniams „tyrėjams“ neužteko duomenų bylai sudaryti.
      Taišeto lageriai veikė Irkutsko srities vakaruose. Kaliniai statė koncentracijos stovyklas, lentpjūves, sandėlius, rengė trasą būsimam geležinkeliui, kirto mišką statyboms, pabėgiams. Netoliesė veikė kalinių paskirstymo punktas, mieste buvo 4 koncentracijos stovyklos. Lietuvius pradėta vežti nuo 1941 m. Nuo 1944 m. jų buvo nuolatos. 1949 m. Taišetlagas buvo reorganizuotas – sukurti specialūs lageriai politiniams kaliniams. Šioje parodoje pateikiama tik maža dalelė asmenų, kurie patyrė visus lageriuose buvusius baisumus ir žiauraus gyvenimo targedija. Kauno IX forto muziejus tikisi, kad ši paroda bus ne tik įamžinimas lageriuose kalėjusių kalinių, tačiau ir privers susimąstyti, kad didžiausia dovana yra laisvė.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.