Pasirinkite egzistuojantį internetinį turinį arba pridėkite internetinį turinį rodymui šiame portlete.
    • Lietuviai Taišeto lageriuose

      Lietuviai Taišeto lageriuose

      1944 m. liepą, vokiečiams traukiantis, Raudonosios armijos daliniai peržengė Lietuvos sieną ir iki spalio vidurio užėmė beveik visą Lietuvos teritoriją. Atkuriant sovietų valdžią Lietuvoje kilo spontaniškas antisovietinis pasipriešinimas. Antisovietiniam sąjūdžiui įveikti mobilizuotas visas administracinis aparatas, represinės institucijos, kariuomenė.
      Buvo suiminėjami ginkluotojo antisovietinio pogrindžio dalyviai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pogrindžio organizacijų nariai, asmenys, apkaltinti bendradarbiavimu su vokiečių valdžia (buvę seniūnai, viršaičiai, policininkai, savisaugos batalionų kariai), buvę nepriklausomos Lietuvos pareigūnai. Nepriklausomai nuo to, koks teismas priimdavo sprendimą, jokio teisingumo ar objektyvumo negalėjo būti: teismai buvo totalitarinio režimo sistemos dalis ir paklusnūs jos užduočių vykdytojai. Žiauriais kankinimais, kurie buvo įteisinti ir plačiai naudojami tardant „valstybiniais nusikaltimais“ kaltintus žmones, tardytojai dažniausiai išgaudavo jiems reikalingus prisipažinimus. Po nuosprendžio paskelbimo nuteistieji buvo vežami į Archangelsko, Magadano, Kolymos, Komijos, Kazachijos, Mordovijos, Taišeto ir daugelio kitų SSRS vietovių lagerius.
      Skaičiuojama, kad 1944–1947 m. suimta ir į Gulago lagerius išvežta beveik 70 tūkst. žmonių. Apie dalį jų nerasta jokių duomenų. Represuotų asmenų vardyne įvardyta 48,9 tūkst. dėl politinių motyvų suimtų asmenų, iš kurių į Gulago lagerius išvežta beveik 32 tūkst. (iš jų apie 12,5 proc. mirė). Dar apie 12,5 tūkst. kalinti Lietuvoje, apie 11 tūkst. žmonių, kaip nepatikimi, išvežti į NKVD patikrinimo-filtravimo lagerius. Dalis suimtųjų po tardymų buvo paleisti – net sovietiniams „tyrėjams“ neužteko duomenų bylai sudaryti.
      Taišeto lageriai veikė Irkutsko srities vakaruose. Kaliniai statė koncentracijos stovyklas, lentpjūves, sandėlius, rengė trasą būsimam geležinkeliui, kirto mišką statyboms, pabėgiams. Netoliesė veikė kalinių paskirstymo punktas, mieste buvo 4 koncentracijos stovyklos. Lietuvius pradėta vežti nuo 1941 m. Nuo 1944 m. jų buvo nuolatos. 1949 m. Taišetlagas buvo reorganizuotas – sukurti specialūs lageriai politiniams kaliniams. Šioje parodoje pateikiama tik maža dalelė asmenų, kurie patyrė visus lageriuose buvusius baisumus ir žiauraus gyvenimo targedija. Kauno IX forto muziejus tikisi, kad ši paroda bus ne tik įamžinimas lageriuose kalėjusių kalinių, tačiau ir privers susimąstyti, kad didžiausia dovana yra laisvė.

Parodos objektai

   
  • Taišeto lagerio vaikų gimdymo namai, gydytoja Ona Matulaitytė-Keturkienė apžiūri kūdikį

    Taišeto lagerio vaikų gimdymo namai, gydytoja Ona Matulaitytė-Keturkienė apžiūri kūdikį, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Taišeto lagerio vaikų gimdymo namai. Gydytoja Ona Matulaitytė-Keturkienė apžiūri kūdikį, 1955 m.

    Ona Matulaitytė-Keturkienė gimė 1910 m. birželio 28 d. Gustaičių kaime, Kvietiškių valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1948 m. lapkričio 6 d. areštuota ir nuteista pagal 58 strp. 1949 m. iš Vilniaus Lukiškių kalėjimo išvežta į Taišeto lagerius. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

  • Taišeto lagerio politinės kalinės

    Taišeto lagerio politinės kalinės, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Taišeto lagerio politinės kalinės. Antroje eilėje iš dešinės pirmoji stovi Verutė Jakštaitytė-Kemešienė. 1955 m.

    Verutė Jakštaitytė-Kemešienė gimė 1922 m. balandžio 1 d. Šilaikių kaime, Vyžuonų valsčiuje, Utenos apskrityje. 1950 m. rugpjūčio 14 d. Buvo areštuota už partizaninę veiklą (buvo partizanų ryšininkė). Nuteista 25 metams lagerio. Kalėjo Taišeto lageriuose iki 1956 m. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

  • Taišeto lagerio politinės kalinės

    Taišeto lagerio politinės kalinės, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Taišeto lagerio politinės kalinės, dirbančios prie runkelių vežimo. Iš kairės antroji stovi Verutė Jakštaitytė-Kemešienė. 

    Verutė Jakštaitytė-Kemešienė gimė 1922 m. balandžio 1 d. Šilaikių kaime, Vyžuonų valsčiuje, Utenos apskrityje. 1950 m. rugpjūčio 14 d. Buvo areštuota už partizaninę veiklą (buvo partizanų ryšininkė). Nuteista 25 metams lagerio. Kalėjo Taišeto lageriuose iki 1956 m. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

  • Politinės kalinės kasa griovus Taišeto lageyje

    Politinės kalinės kasa griovus Taišeto lageyje, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Politinės kalinės kasa griovius Taišete. Pirmoji iš kairės dirba Verutė Jakštaityte-Kemešienė, šalia Antosė (vardas nežinomas), toliau Onutė Duobenytė ir Aldutė Marcinkevičiūtė, 1955 m.

    Verutė Jakštaitytė-Kemešienė gimė 1922 m. balandžio 1 d. Šilaikių kaime, Vyžuonų valsčiuje, Utenos apskrityje. 1950 m. rugpjūčio 14 d. Buvo areštuota už partizaninę veiklą (buvo partizanų ryšininkė). Nuteista 25 metams lagerio. Kalėjo Taišeto lageriuose iki 1956 m. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

  • Lietuviai tremtiniai.Taišetas, Irkutsko sr.,1958 m.

    Lietuviai tremtiniai.Taišetas, Irkutsko sr.,1958 m., 1958 m.

    Nežinomas autorius

    Fotonuotrauka grupinė. Lietuviai politiniai kaliniai Taišeto paskirstymo punkte, atvežti iš Norilsko, 1958 m. 

  • Ukrainiečių ir lietuvių politinių kalinių brigada Taišeto 11-ame lagerio punkte

    Ukrainiečių ir lietuvių politinių kalinių brigada Taišeto 11-ame lagerio punkte, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Ukrainiečių ir lietuvių politinių kalinių brigada Taišeto 11-ame lagpunkte. Paskutinėje eilėje iš dešinės 7-toji Danutė Jankevičiūtė-Gvildienė, Taišetas, 1954 m. 

    Danutė Jankevičiūtė-Gvildienė gimė 1925 m. liepos 16 d. Kaune. 1948 m. rugsėjo 18 d. Ji buvo areštuota ir pagal RTFSR BK 17–58 strp. 1a punktą nuteista 10 metų lagerio. Kalėjo įvairiuose Taišeto lageriuose. 1955 m. buvo išleista į laisvę ir sugrįžo į Lietuvą. 

  • Sovietinio režimo politinės kalinės iš Taišeto lagerio

    Sovietinio režimo politinės kalinės iš Taišeto lagerio, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Sovietinio režimo politinės kalinės iš Taišeto lagerio. Iš dešinės Danutė Jankevičiūtė-Gvildienė šalia – Antosė Lukšytė, Taišetas, 1954 m.

    Danutė Jankevičiūtė-Gvildienė gimė 1925 m. liepos 16 d. Kaune. 1948 m. rugsėjo 18 d. Ji buvo areštuota ir pagal RTFSR BK 17–58 strp. 1a punktą nuteista 10 metų lagerio. Kalėjo įvairiuose Taišeto lageriuose. 1955 m. buvo išleista į laisvę ir sugrįžo į Lietuvą. 

  • Antanina Urbonavičiūtė-Navickienė – Taišeto lagerio politinė kalinė

    Antanina Urbonavičiūtė-Navickienė – Taišeto lagerio politinė kalinė, 1957 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Antanina Urbonavičiūtė-Navickienė – Taišeto lagerio politinė kalinė, 1957 m. 

    Antanina Urbonavičiūtė-Navickienė gimė 1927 m. rugsėjo 29 d. Dūmiškių kaime, Prienų valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1952 m. buvo areštuota, už ryšius su partizanais. Nuteista pagal RTFSR BK 58 str. – 25 metams lagerio ir 5 metams be teisių. Kalėjo Taišeto lageryje. 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Taišeto lagerio politinių kalinių brigada

    Taišeto lagerio politinių kalinių brigada, 1952–1958 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Taišeto lagerio politinių kalinių brigada, dirbusi prie grūdų tvarkymo darbų. Antroje eilėje iš dešinės 5- oji Antanina Urbonavičiūtė-Navickienė.

    Antanina Urbonavičiūtė-Navickienė gimė 1927 m. rugsėjo 29 d. Dūmiškių kaime, Prienų valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1952 m. buvo areštuota, už ryšius su partizanais. Nuteista pagal RTFSR BK 58 str. – 25 metams lagerio ir 5 metams be teisių. Kalėjo Taišeto lageryje. 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Lietuvės politinės kalinės iš Taišeto lagerio

    Lietuvės politinės kalinės iš Taišeto lagerio, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvės politinės kalinės iš Taišeto lagerio. Pirmoje eilėje iš kairės Antanina Urbonavičiūtė-Navickaitė, toliau Onutė (pavardė nežinoma), Veronika Kenrešienė, Bronė Kryževičiūtė, Marcinkevičiūtė (vardas nežinomas). Antroje eilėje iš dešinės antroji Bronė Ruseckaitė, Antanina Garšvienė, Danutė (pavardė nežinoma), 1955 m.

    Antanina Urbonavičiūtė-Navickienė gimė 1927 m. rugsėjo 29 d. Dūmiškių kaime, Prienų valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1952 m. buvo areštuota, už ryšius su partizanais. Nuteista pagal RTFSR BK 58 str. – 25 metams lagerio ir 5 metams be teisių. Kalėjo Taišeto lageryje. 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Taišeto lagerio politinės kalinės

    Taišeto lagerio politinės kalinės, 1958 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Taišeto lagerio politinės kalinės. Iš dešinės pirma Daveikaitė (vardas nežinomas), toliau Antanina Urbonavičiūtė-Navickienė, Marytė Sireikaitė, Grajauskaitė (vardas nežinomas), 1958 m.

    Antanina Urbonavičiūtė-Navickienė gimė 1927 m. rugsėjo 29 d. Dūmiškių kaime, Prienų valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1952 m. buvo areštuota, už ryšius su partizanais. Nuteista pagal RTFSR BK 58 str. – 25 metams lagerio ir 5 metams be teisių. Kalėjo Taišeto lageryje. 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Uršulė Gaižutytė – sovietinio režimo politinė kalinė

    Uršulė Gaižutytė – sovietinio režimo politinė kalinė, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Uršulė Gaižutytė – sovietinio režimo politinė kalinė iš Taišeto lagerių, 1956 m. 

    Uršulė Gaižutytė gimė 1921 m. rugsėjo 28 d. Paškonių kaime, Želvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje. 1949 m. gruodžio 2 d. Ji buvo areštuota ir pagal RTFSR BK 58 strp.-1a punktą, nuteista 10 metų lagerio. Kalėjo Taišeto 10-ame sunkaus režimo lageryje, po J. Stalino mirtiesji buvo perkelta į 3-čią koloną Taišete. 1956 m. ji grįžo į Lietuvą. 

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.