• Lietuviai Taišeto lageriuose

      Lietuviai Taišeto lageriuose

      1944 m. liepą, vokiečiams traukiantis, Raudonosios armijos daliniai peržengė Lietuvos sieną ir iki spalio vidurio užėmė beveik visą Lietuvos teritoriją. Atkuriant sovietų valdžią Lietuvoje kilo spontaniškas antisovietinis pasipriešinimas. Antisovietiniam sąjūdžiui įveikti mobilizuotas visas administracinis aparatas, represinės institucijos, kariuomenė.
      Buvo suiminėjami ginkluotojo antisovietinio pogrindžio dalyviai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pogrindžio organizacijų nariai, asmenys, apkaltinti bendradarbiavimu su vokiečių valdžia (buvę seniūnai, viršaičiai, policininkai, savisaugos batalionų kariai), buvę nepriklausomos Lietuvos pareigūnai. Nepriklausomai nuo to, koks teismas priimdavo sprendimą, jokio teisingumo ar objektyvumo negalėjo būti: teismai buvo totalitarinio režimo sistemos dalis ir paklusnūs jos užduočių vykdytojai. Žiauriais kankinimais, kurie buvo įteisinti ir plačiai naudojami tardant „valstybiniais nusikaltimais“ kaltintus žmones, tardytojai dažniausiai išgaudavo jiems reikalingus prisipažinimus. Po nuosprendžio paskelbimo nuteistieji buvo vežami į Archangelsko, Magadano, Kolymos, Komijos, Kazachijos, Mordovijos, Taišeto ir daugelio kitų SSRS vietovių lagerius.
      Skaičiuojama, kad 1944–1947 m. suimta ir į Gulago lagerius išvežta beveik 70 tūkst. žmonių. Apie dalį jų nerasta jokių duomenų. Represuotų asmenų vardyne įvardyta 48,9 tūkst. dėl politinių motyvų suimtų asmenų, iš kurių į Gulago lagerius išvežta beveik 32 tūkst. (iš jų apie 12,5 proc. mirė). Dar apie 12,5 tūkst. kalinti Lietuvoje, apie 11 tūkst. žmonių, kaip nepatikimi, išvežti į NKVD patikrinimo-filtravimo lagerius. Dalis suimtųjų po tardymų buvo paleisti – net sovietiniams „tyrėjams“ neužteko duomenų bylai sudaryti.
      Taišeto lageriai veikė Irkutsko srities vakaruose. Kaliniai statė koncentracijos stovyklas, lentpjūves, sandėlius, rengė trasą būsimam geležinkeliui, kirto mišką statyboms, pabėgiams. Netoliesė veikė kalinių paskirstymo punktas, mieste buvo 4 koncentracijos stovyklos. Lietuvius pradėta vežti nuo 1941 m. Nuo 1944 m. jų buvo nuolatos. 1949 m. Taišetlagas buvo reorganizuotas – sukurti specialūs lageriai politiniams kaliniams. Šioje parodoje pateikiama tik maža dalelė asmenų, kurie patyrė visus lageriuose buvusius baisumus ir žiauraus gyvenimo targedija. Kauno IX forto muziejus tikisi, kad ši paroda bus ne tik įamžinimas lageriuose kalėjusių kalinių, tačiau ir privers susimąstyti, kad didžiausia dovana yra laisvė.

Parodos objektai

   
  • Marija Šarauskaitė Baškienė 31-oje kolonijoje, Taišeto r.

    Marija Šarauskaitė Baškienė 31-oje kolonijoje, Taišeto r., 1953 m.

    Nežinomas autorius

    Fotonuotrauka. Buvusi politinė kalinė Marija Šarauskaitė (Baškienė) nusifotografavusi 031 kolonijoje, Taišeto r., Irkutsko sritis, 1953 m.

    Marija Šarauskaitė g. 1916 m. rugsėjo 1 d. Baisiogalos valsč. Kėdainių apskrityje. 1948 m. gruodžio 24 d. areštuota  ir nuteista 10 metų kalėjimo. Bausmę atliko Irkutsko srityje, Taišeto lageriuose.

     

  • Politinė kalinė Albina Norkutė - Kairienė

    Politinė kalinė Albina Norkutė - Kairienė, XX a. II p.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvė politinė kalinė Albina Norkutė (Kairienė) apsirengusi tautiniais drabužiais.

    Albina Norkutė (Kairienė) gimė 1929 m. birželio mėn. 15 d. Ožnugarių kaime, Batakių valsčiuje, Tauragės apskrityje. 1949 metais ji buvo NKVD suimta ir kalinta Tauragės, Šilutės, Lukiškių kalėjimuose. Tais pačiais metais buvo išvežta į Irkutsko srityje esančius Taišeto lagerius. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

  • Albina Norkutė-Kairienė. Taišetas

    Albina Norkutė-Kairienė. Taišetas, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvė politinė kalinė Albina Norkutė (Kairienė) lageryje. Už jos nugaros matosi lagerio pastatai.

    Albina Norkutė (Kairienė) gimė 1929 m. birželio mėn. 15 d. Ožnugarių kaime, Batakių valsčiuje, Tauragės apskrityje. 1949 metais ji buvo NKVD suimta ir kalinta Tauragės, Šilutės, Lukiškių kalėjimuose. Tais pačiais metais buvo išvežta į Irkutsko srityje esančius Taišeto lagerius. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

  • Jaučiais kinkytu vežimu vežamas vanduo.Taišetas

    Jaučiais kinkytu vežimu vežamas vanduo.Taišetas, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Jaučiais kinkytu vežimu vežamas vanduo, 1954 m. Ant vandens statinių sėdi iš kairės Genutė Gudonytė, dešinėje pusėje  (prie krašto) Albina Norkutė (Kairienė).

    Albina Norkutė (Kairienė) gimė 1929 m. birželio mėn. 15 d. Ožnugarių kaime, Batakių valsčiuje, Tauragės apskrityje. 1949 metais ji buvo NKVD suimta ir kalinta Tauragės, Šilutės, Lukiškių kalėjimuose. Buvo nuteista ir išvežta į Irkutsko srityje esančius Taišeto lagerius. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

  • Lietuvės politinės kalinės. Taišetas

    Lietuvės politinės kalinės. Taišetas, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija.  Politinės kalinės iš Taišeto lagerių. Iš kairės Marija Kulikauskaitė-Burbulienė, Janina Savickaitė. Fotografuota 1954 m. Marija Kulikauskaitė (Burbulienė) gimė 1926 m. gegužės mėn. 2 d. Deveikiškių kaime, Krakių valsčiuje, Kėdainių apskrityje. 1949 m. vasario mėn. 11 d. ją arštavo NKVD. Buvo nuteista 10-čiai metų lagerio. Kalėjo Taišeto lageriuose. 1956 metais ji grįžo į Lietuvą. 

  • Lietuvės politinės kalinės.Taišetas

    Lietuvės politinės kalinės.Taišetas, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija.  Politinės kalinės iš Taišeto lagerių. Antroje eilėje 4-toji iš dešinės stovi Marija Kulikauskaitė-Burbulienė. Fotografuota 1954 m.

    Marija Kulikauskaitė-Burbulienė gimė 1926 m. gegužės mėn. 2 d. Deveikiškių kaime, Krakių valsčiuje, Kėdainių apskrityje. 1949 m. vasario mėn. 11 d. ją areštavo NKVD. Buvo nuteista 10-čiai metų lagerio. Kalėjo Taišeto lageriuose Irkutsko srityje. 1956 metais grįžo į Lietuvą.

  • Lietuviai, politiniai kaliniai. Taišetas

    Lietuviai, politiniai kaliniai. Taišetas, 1957 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai politiniai kaliniai iš Taišeto lagerių, nusifotografavę prie medinės trobelės. Tą dieną krikštijo vaikus. Fotografuota 1957 metais.

    Marija Kulikauskaitė (Burbulienė) gimė 1926 m. gegužės mėn. 2 d. Kėdainių apskrityje, Krakių valsčiuje, Deveikiškių kaime. 1949 m. vasario mėn. 11 d. ją areštavo NKVD. Buvo nuteista 10-čiai metų lagerio. Kalėjo Taišeto lageriuose Irkutsko srityje. 1956 metais grįžo į Lietuvą.

  • Lietuvės politinės kalinės. Taišetas

    Lietuvės politinės kalinės. Taišetas, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Politinės kalinės iš Taišeto lagerių. Antroji, iš dešinės į kairę, stovi Albina Miliauskaitė (Žadeikienė).

    Albina Miliauskaitė  (Žadeikienė) gimė 1928 m. kovo mėn. 20 d. Navininkų kaime, Simno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1949 m. kovo mėn. 15 d. ją areštavo NKVD, kaltino ryšiais su partizanais. Buvo nuteista 10-čiai metų lagerio. Kalėjo Taišeto lageriuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

  • Lietuvės-politinės kalinės Taišeto lageryje.

    Lietuvės-politinės kalinės Taišeto lageryje., 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvės, sovietinio rėžimo politinės kalinės, Taišeto lageryje. Pirma iš dešinės sėdi Veronika Šakalytė.

    Veronika Šakalytė-Trečiokienė g. 1923 m. vasario 13 d. Repšėnų kaime Ukmergės apskr. 1949 metais lapkričio 19 d. buvo suimta ir nuteista 10 metų kalėti. Bausmę atliko Kuibiševo, Čeliabinsko kalėjimuose, Taišeto lageryje. Klainės numeris 

  • Taišeto lagerio vaikų kambarys

    Taišeto lagerio vaikų kambarys, 1951 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Taišeto lagerio vaikų kambarys. Antroje eilėje, iš dešinės pirmoji gydytoja Ona Matulaitytė-Keturkienė, ant kelių sėdi širdžiai brangūs vaikai, 1951 m. 

    Ona Matulaitytė-Keturkienė gimė 1910 m. birželio 28 d. Gustaičių kaime, Kvietiškių valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1948 m. lapkričio 6 d. areštuota ir nuteista pagal 58 strp. 1949 m. iš Vilniaus Lukiškių kalėjimo išvežta į Taišeto lagerius. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

  • Taišeto lagerio suaugusiųjų kalinių ligoninė, ligonį apžiūri gydytoja Ona Matulaitytė-Keturkienė

    Taišeto lagerio suaugusiųjų kalinių ligoninė, ligonį apžiūri gydytoja Ona Matulaitytė-Keturkienė, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Taišeto lagerio suaugusiųjų kalinių ligoninė, ligonį apžiūri gydytoja Ona Matulaitytė-Keturkienė, 1954 m.

    Ona Matulaitytė-Keturkienė gimė 1910 m. birželio 28 d. Gustaičių kaime, Kvietiškių valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1948 m. lapkričio 6 d. areštuota ir nuteista pagal 58 strp. 1949 m. iš Vilniaus Lukiškių kalėjimo išvežta į Taišeto lagerius. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

  • Taišeto lagerio kūdikių namų tyrimų laboratorija

    Taišeto lagerio kūdikių namų tyrimų laboratorija, 1953 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Taišeto lagerio kūdikių namų tyrimų laboratorija, iš kairės trečioji stovi gydytoja Ona Matulaitytė-Keturkienė, 1953 m.

    Ona Matulaitytė-Keturkienė gimė 1910 m. birželio 28 d. Gustaičių kaime, Kvietiškių valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1948 m. lapkričio 6 d. areštuota ir nuteista pagal 58 strp. 1949 m. iš Vilniaus Lukiškių kalėjimo išvežta į Taišeto lagerius. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.