Pasirinkite egzistuojantį internetinį turinį arba pridėkite internetinį turinį rodymui šiame portlete.
    • Politinės kalinės Marijos Mačionytės 100-osios gimimo metinės

      Politinės kalinės Marijos Mačionytės 100-osios gimimo metinės

      Marija Mačionytė gimė 1917 m. Daugų valsčiuje, Alytaus apskrityje, Kazimiero Mačionio daugiavaikėje šeimoje. Marija Mačionytė kartu su savo broliu Boleslovu bei seserimi Onute ir savo pusbroliais – Kostu ir Kaziu bei pusseserėmis Ona ir Aldute dalyvavo jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“, o vėliau ir pogrindinės antisovietinės organizacijos „Geležinis vilkas“ veikloje, platindami atsišaukimus, rinkdami aukas ir pan. Marijos brolis Boleslovas Mačionis buvo „Geležinio vilko“ organizacijos vieno iš skyriaus (Atžalyno k.) vadu. Nenuostabu, kad Mačionių šeima gana anksti buvo įtraukta į „juoduosius“ NKVD sąrašus. Štai Boleslovas Mačionis buvo suimtas dar 1941 m. balandžio mėn. 9 dieną, o Kostas Mačionis – balandžio 16 dieną.
      Marija Mačionytė už antisovietinę veiklą buvo suimta 1946 m. gruodžio 11 d., kalinta Kauno ir Vilniaus kalėjimuose. Kaip politinė kalinė nuo 1948 m. kalinta Novosibirske, vėliau Krasnojarsko sr., Taišeto ir Archangelsko kalėjimuose. Po lageriuose praleistų daugiau nei 10-ties metų, ilgus metus dar privalėjo gyventi tremtyje. Į Lietuvą Marija Mačionytė sugrįžo tik 1963 metais.
      Prasidėjus Lietuvos atgimimui, Marija Mačionytė Kauno IX forto muziejui padovanojo iš tremties parsivežtas relikvijas: savus, tremtyje siuvinėtus, rankdarbius; sveikinimo atvirukus, kuriais ją guodė, tremtyje atskirai gyvenantis Mordovijoje, jos vyras Vytas Čiočys bei laiškus, kuriuose su draugais ir artimaisiais dalinosi skaudžiais išgyvenimais. Muziejaus fonduose taip pat yra saugoma apie 100 fotografijų apie Marijos Mačionytės buitį, jos ir šeimos narių bendravimą gyvenant tremtyje, taip pat draugų, išsklaidytų po platųjį Sibirą, susirašinėjimai, kuriuose atsispindi Meilė Tėvynei ir begalinis gimtinės ilgesys.
      Tik maža dalis Marijos Mačionytės asmeninių daiktų, liūdijančių jos kalinimo ir tremties metų išgyvenimus yra eksponuojami Muziejaus ekspozicijose: kalinės numeris, pačios pagamintas rožinis, išsiuvinėti paveikslėliai su tėviškės vaizdais ir Lietuvos vėliavos spalvomis, todėl šioje, virtualioje parodoje, siekėme plačiau parodyti Marijos Mačionytės gyvenimo etapą tremtyje.

Parodos objektai

   
  • Marijos Mačionytės sesers Onutės Leonavičienės šeima Sibire.

    Marijos Mačionytės sesers Onutės Leonavičienės šeima Sibire., 1958–1960 m.

    Fotografija. Marijos Mačionytės sesers Onutės Leonavičienės šeima Sibire prie savo namų. Dešinėje sėdi Marija Mačionytė.

     

  • Politinės kalinė Marija Mačionytė su drauge Rima.

    Politinės kalinė Marija Mačionytė su drauge Rima., 1959 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Politinė kalinė Marija Mačionytė (dešinėje) su drauge Rima. Sibiras

  • Atvirukas

    Atvirukas, 1959-06-12

    Vytas Čiočys

    Sveikinimas politinei kalinei Marijai Mačionytei jos vyro Vyto Čiočio. Atvirukas spalvotas. Pavaizduota įmerkta į vazą raudonų rožių puokštė, kurios viena šakelė su žiedu nukritusi ant stalo, šalia vazos. Foto I. Šagino. Kitoje atviruko pusėje mėlynu rašalu užrašytas linkėjimas.

  • Lietuviai tremtiniai Sibire

    Lietuviai tremtiniai Sibire, 1959 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai tremtiniai Sibire. Onutės Leonavičienės šeima su draugais.

    Sibiras – didelis gamtinis regionas, užimantis rytinę Rusijos dalį ir iš dalies sutampantis su Šiaurės Azija. Tarybiniais metais pradėtas intensyvus Sibiro įsisavinimas – pradėtos tiesti geležinkelio linijos, ėmė kurtis miestai, gamyklos, kasyklos ne tik pietų Sibire, bet ir atšiauriuose centriniuose ir šiauriniuose rajonuose. Vietinės Sibiro tautos priverstinai paverstos sėsliomis, sudaryti kolūkiai ir tarybiniai ūkiai. „Valstybės priešai“, kaliniai, „buožės“, atitremti į Sibirą ir administruojami Gulago, statė kelius, miestus, dirbo kasyklose, miškų kirtavietėse. Buvo sukurti grandioziniai planai Sibiro upes pasukti į sausringą Centrinę Aziją, bet jie taip ir nepradėti vykdyti. Tuo tarpu ant Sibiro upių pastatyta daug hidroelektrinių. Sibire kūrėsi daugelis TSRS ginkluotės gamyklų, uždarųjų miestų, kur vystyta karinė, branduolinė pramonė.

  • Atvirukas

    Atvirukas, 1960-02-27

    Vytas Čiočys

    Atvirukas gimtadienio proga politinei kalinei Marijai Mačionytei, atsiųstas iš Mordovijos. Spalvotais pieštukais ant balto popieriaus lapo nupieštos susikibusios rankos ir ant jų tupintis balandis, apačioje nupiešta strėle perverta raudona širdis ir užrašas: „Sveikinu Gimimo Dienoje!“. Kairėje pusėje nupiešta gėlėmis papuošta pasaga. 

     

  • Marija Mačionytė prie sesers Onutės Leonavičienės namų

    Marija Mačionytė prie sesers Onutės Leonavičienės namų, XX a. II p.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Marija Mačionytė (dešinėje) prie sesers Onutės Leonavičienės. 

    Marija Mačionytė gimė 1917 m. Daugų valsčiuje, Alytaus apskrityje. Suimta ir nuteista kalėti dėl aktyvios veiklos lietuviškose organizacijose. Kalėjo Novosibirsko, Mordovijos, Sibiro kalėjimuose. Į Lietuvą sugrįžo 1963 m. 

  • Atvirukas

    Atvirukas, 1960-12-24

    Nežinomas autorius

    Naujametinis sveikinimas nuo tremtinio Mato politinei kalinei Marijai Mačionytei. Pagamintas iš sulenkto per pusę balto popieriaus lapo. Išorinėje dalyje vandeniniais dažais nupieštas žiemos vaizdelis: viršutiniame kairiajame kampe pavaizduota ant eglės šakos deganti žvakė, apatiniame dešiniajame kampe—kelios eglės, krūmeliai, per vidurį raudonos spalvos užrašas „Laimingų 1961-ųjų Metų!“. Viršutinis dešinysis kampas papuoštas Lietuvos tautinės trispalvės juostelės fragmentu. Vidinėje dalyje mėlynu rašalu užrašyti adresato ir siuntėjo vardai, data.

  • Politinė kalinė Marija Mačionytė Piktovkos gyvenvietėje

    Politinė kalinė Marija Mačionytė Piktovkos gyvenvietėje, 1961 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Politinė kalinė Marija Mačionytė po kalėjimo išsiųsta tremčiai į Piktovkos gyvenvietę.

  • Rodomi įrašai nuo 25 iki 32
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.