• Politinės kalinės Marijos Mačionytės 100-osios gimimo metinės

      Politinės kalinės Marijos Mačionytės 100-osios gimimo metinės

      Marija Mačionytė gimė 1917 m. Daugų valsčiuje, Alytaus apskrityje, Kazimiero Mačionio daugiavaikėje šeimoje. Marija Mačionytė kartu su savo broliu Boleslovu bei seserimi Onute ir savo pusbroliais – Kostu ir Kaziu bei pusseserėmis Ona ir Aldute dalyvavo jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“, o vėliau ir pogrindinės antisovietinės organizacijos „Geležinis vilkas“ veikloje, platindami atsišaukimus, rinkdami aukas ir pan. Marijos brolis Boleslovas Mačionis buvo „Geležinio vilko“ organizacijos vieno iš skyriaus (Atžalyno k.) vadu. Nenuostabu, kad Mačionių šeima gana anksti buvo įtraukta į „juoduosius“ NKVD sąrašus. Štai Boleslovas Mačionis buvo suimtas dar 1941 m. balandžio mėn. 9 dieną, o Kostas Mačionis – balandžio 16 dieną.
      Marija Mačionytė už antisovietinę veiklą buvo suimta 1946 m. gruodžio 11 d., kalinta Kauno ir Vilniaus kalėjimuose. Kaip politinė kalinė nuo 1948 m. kalinta Novosibirske, vėliau Krasnojarsko sr., Taišeto ir Archangelsko kalėjimuose. Po lageriuose praleistų daugiau nei 10-ties metų, ilgus metus dar privalėjo gyventi tremtyje. Į Lietuvą Marija Mačionytė sugrįžo tik 1963 metais.
      Prasidėjus Lietuvos atgimimui, Marija Mačionytė Kauno IX forto muziejui padovanojo iš tremties parsivežtas relikvijas: savus, tremtyje siuvinėtus, rankdarbius; sveikinimo atvirukus, kuriais ją guodė, tremtyje atskirai gyvenantis Mordovijoje, jos vyras Vytas Čiočys bei laiškus, kuriuose su draugais ir artimaisiais dalinosi skaudžiais išgyvenimais. Muziejaus fonduose taip pat yra saugoma apie 100 fotografijų apie Marijos Mačionytės buitį, jos ir šeimos narių bendravimą gyvenant tremtyje, taip pat draugų, išsklaidytų po platųjį Sibirą, susirašinėjimai, kuriuose atsispindi Meilė Tėvynei ir begalinis gimtinės ilgesys.
      Tik maža dalis Marijos Mačionytės asmeninių daiktų, liūdijančių jos kalinimo ir tremties metų išgyvenimus yra eksponuojami Muziejaus ekspozicijose: kalinės numeris, pačios pagamintas rožinis, išsiuvinėti paveikslėliai su tėviškės vaizdais ir Lietuvos vėliavos spalvomis, todėl šioje, virtualioje parodoje, siekėme plačiau parodyti Marijos Mačionytės gyvenimo etapą tremtyje.

Parodos objektai

   
  • Fotografija

    Fotografija, 1948 m.

    Nežinomas autorius
  • Politinė kalinė Marija Mačionytė

    Politinė kalinė Marija Mačionytė, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Politinė kalinė Marija Mačionytė 1955 metais Sibire, apsirengusi suknele, kuri buvo pasiūta iš medžiagos skirtos stiklo pjaustymui.

    Marija Mačionytė gimė 1917 m. Daugų valsčiuje, Alytaus apskrityje. Suimta ir nuteista kalėti dėl aktyvios veiklos lietuviškose organizacijose. Kalėjo Novosibirsko, Mordovijos, Sibiro kalėjimuose. Į Lietuvą sugrįžo 1963 m. 

  • Lietuvės, politinės kalinės, Taišeto kalėjime

    Lietuvės, politinės kalinės, Taišeto kalėjime, XX a. II p.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Politinės kalinės, lietuvės, Taišeto kalėjime. Pirmoje eilėje ketvirta iš dešinės stovi Marija Mačionytė. 

    Marija Mačionytė gimė 1917 m. Daugų valsčiuje, Alytaus apskrityje. Suimta ir nuteista kalėti dėl aktyvios veiklos jaunalietuvių antisovietinėse organizacijose. Kalėjo Novosibirsko, Mordovijos, Sibiro kalėjimuose. Į Lietuvą sugrįžo 1963 m.

  • Lietuvės - politinės kalinės Taišete. Kairėje stovi Marija Mačionytė

    Lietuvės - politinės kalinės Taišete. Kairėje stovi Marija Mačionytė, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvės - politinės kalinės Taišete. Rytų Sibiras. Iš kairės - Marija Mačionytė, M. Šarkaitė, A.Savelytė ir O.Kairytė

  • Lietuviai politiniai kaliniai Urale

    Lietuviai politiniai kaliniai Urale, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Grupinė fotografija. Lietuviai politiniai kaliniai Urale, kurių tarpe yra Marijos Mačionytės vyras, politinis kalinys Vytas Čiočys.

  • Politinis kalinys Boleslovas Mačionis, Marijos Mačionytės brolis. Irkutskas

    Politinis kalinys Boleslovas Mačionis, Marijos Mačionytės brolis. Irkutskas, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija .Politinis kalinys Boleslovas Mačionis, Marijos Mačionytės brolis. Irkutskas

  • Politinis kalinys Vytas Čiočys. Uralas

    Politinis kalinys Vytas Čiočys. Uralas, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija .Politinis kalinys Vytas Čiočys, Marijos Mačionytės vyras.

  • Politinės kalinės Sibiro kalėjime Zajarske. Kairėje stovi Marija Mačionytė

    Politinės kalinės Sibiro kalėjime Zajarske. Kairėje stovi Marija Mačionytė, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Grupinė fotografija. Politinės kalinės Sibiro kalėjime Zajarske. Kairėje stovi Marija Mačionytė

  • Lietuviai tremtiniai Sibire Plotnikove.

    Lietuviai tremtiniai Sibire Plotnikove., 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Grupinė fotografija. Lietuviai tremtiniai Sibire Plotnikovo vietovėje, Jų tarpe Marija Mačionytės  su sesrs dukrele ant rankų.

    Sibiras – didelis gamtinis regionas, užimantis rytinę Rusijos dalį ir iš dalies sutampantis su Šiaurės Azija. Tarybiniais metais pradėtas intensyvus Sibiro įsisavinimas – pradėtos tiesti geležinkelio linijos, ėmė kurtis miestai, gamyklos, kasyklos ne tik pietų Sibire, bet ir atšiauriuose centriniuose ir šiauriniuose rajonuose. Vietinės Sibiro tautos priverstinai paverstos sėsliomis, sudaryti kolūkiai ir tarybiniai ūkiai. „Valstybės priešai“, kaliniai, „buožės“, atitremti į Sibirą ir administruojami Gulago, statė kelius, miestus, dirbo kasyklose, miškų kirtavietėse. Buvo sukurti grandioziniai planai Sibiro upes pasukti į sausringą Centrinę Aziją, bet jie taip ir nepradėti vykdyti. Tuo tarpu ant Sibiro upių pastatyta daug hidroelektrinių. Sibire kūrėsi daugelis TSRS ginkluotės gamyklų, uždarųjų miestų, kur vystyta karinė, branduolinė pramonė.

  • Tremtinių būrelyje Onutė Leonavičienė su savo vaikais ir Marija Mačionytė

    Tremtinių būrelyje Onutė Leonavičienė su savo vaikais ir Marija Mačionytė, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Grupinė fotografija. Politinės kalinės Marijos Mačionytės sesuo Onutė Leonavičienė su  savo šeima  ir kitais tremtiniais. Dešinėje stovi Marija Mačionytė

    Marija Mačionytė gimė 1917 m. Daugų valsčiuje, Alytaus apskrityje. Suimta ir nuteista kalėti dėl aktyvios veiklos lietuviškose organizacijose. Kalėjo Novosibirsko, Mordovijos, Sibiro kalėjimuose. Ištremtos buvo  Marijos seserys Onutė ir Aldutė, brolis Boleslovas. Marija į Lietuvą sugrįžo 1963 m.

  • Marija Mačionytė prie medžio apdirbimo staklių

    Marija Mačionytė prie medžio apdirbimo staklių, 1957 m.

    Fotografija. Marija Mačionytė Sibire  prie medžio apdirbimo- frezavimo staklių.

    Marija Mačionytė, Kazimiero d. g.1917 m. Daugų vlsč., Alytaus apskrityje, Atžalyno kaime.  Marija, Ona ir Aldutė Mačionytės už veiklą jaunalietuvių organizacijoje buvo ištremtos į Sibirą.

  • Marija Mačionytė su drauge Zajarsko kalėjime

    Marija Mačionytė su drauge Zajarsko kalėjime, 1947–1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija.

    Politinė kalinė Marija Mačionytė (kairėje) su drauge Zajarsko kalėjime.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.