Pasirinkite egzistuojantį internetinį turinį arba pridėkite internetinį turinį rodymui šiame portlete.
    • Lietuvos kariuomenės savanoriai ir valstybingumo įtvirtinimas

      Lietuvos kariuomenės savanoriai ir valstybingumo įtvirtinimas

      Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną 1918 metais Ministras Pirmininkas A.Voldemaras pasirašė įsakymą Nr.1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką.
      1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas, tačiau nei realios valdžios, nei karinių dalinių Lietuvos Taryba dar nebuvo suformavusi. Kad išlaikyti savo paskelbtąją Nepriklausomybę reikėjo skubiai organizuoti ginkluotas pajėgas. 1918 m. gegužės 15 d. Lietuvos Taryba pavedė pulkininkui Jonui Kubiliui pasirūpinti lietuvių karo belaisvių grąžinimu į Lietuvą, o spalio mėn. įsteigta Apsaugos komisija, vadovaujama Stasio Šilingo, kuri organizavo lietuvių karininkų grįžimą. Lietuvos apsaugos komisija (dar vadinama Karo taryba), kuri registravo grįžusius karius, rinko karines žinias, ieškojo galimybių kariuomenei kurti ir ginkluoti, būrė pirmuosius savanorius.
      Kiekvienoje iš 12 Lietuvos sričių nutarta suorganizuoti savisaugos būrius. 1918 m. spalio mėn. pabaigoje Vilniuje pradėjo rinktis pirmieji savanoriai ir jie buvo mobilizuoti 1919 m. kovo 5 dieną. Iki to laiko į kariuomenę buvo įstoję apie 3 000 savanorių. Nepriklausomybės kovų pabaigoje Lietuvos kariuomenė išaugo iki 40 600 karių. 1919–1920 m. dar kuriamai Lietuvos kariuomenei teko kautis su trimis priešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo. Kovų metu jauna Lietuvos kariuomenė sėkmingai atrėmė bolševikų ir bermontininkų puolimą. Sunkiausios kovos vyko su stipriausiu priešu – Lenkijos kariuomene.
      Didžiausias indėlis Nepriklausomybės įtvirtinimo kovose buvo Lietuvos savanorių pasiaukojimas. Niekieno neraginami, patys laisvu noru kūrėsi savanorių pulkai. Lietuvių pasiryžimas padarė stebuklus. Daug kartų stipresni priešai buvo nugalėti ir išsaugota Nepriklausomybė.

Parodos objektai

   
  • Iškilminga Kauno įgulos karių priesaika Lietuvos Laikinajai Konstitucijai

    Iškilminga Kauno įgulos karių priesaika Lietuvos Laikinajai Konstitucijai, 1919 m.

    Nežinomas autorius

    Fotoatvirukas. Iškilminga Kauno įgulos karių priesaika Lietuvos Laikinajai Konstitucijai. 1919 m. gegužės 12 d. Kaunas, Rotušės aikštė. Atvirukas nespalvotas.

  • Naujokų stojimas į Lietuvos kariuomenę.

    Naujokų stojimas į Lietuvos kariuomenę., 1919 m.

    Nežinomas autorius

    Atvirlaiškis. Naujokų stojimas į Lietuvos kariuomenę. Būsimi kareiviai, be karinės uniformos.

  • Lietuvos kariuomenės savanoriai kavaleristai.

    Lietuvos kariuomenės savanoriai kavaleristai., 1919 m.

    Nežinomas autorius

    Atvirlaiškis. Lietuvos Respublikos savanoriai kavaleristai.

  • Lietuvos kariuomenės kavalerijos būrys

    Lietuvos kariuomenės kavalerijos būrys, 1920 m.

    Nežinomas autorius

    Atvirlaiškis. Lietuvos kariuomenės kavalerijos būrys prie kareivinių Panemunėje. Kaunas

  • Kauno karo mokyklos įkurtuvės.

    Kauno karo mokyklos įkurtuvės., 1919-01-25

    Nežinomas autorius

    Atvirlaiškis. Kauno karo mokyklos įkurtuvės. Iškilmės karo mokyklos salėje. Salė papuošta vėliavomis, kariškių tarpe sėdi Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona.

  • Lietuvos kariuomenės karininkai

    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1919–1920 m.

    Nežinomas autorius

    Atvirlaiškis. Lietuvos kariuomenės karininkai.

  • Antanas Juozapavičius

    Antanas Juozapavičius, 1919–1920 m.

    Nežinomas autorius

    Fotoatvirukas. Karininkas Antanas Juozapavičius. Pirmasis karininkas žuvęs už Lietuvos Nepriklausomybę 1919 m. vasario 13 d. ant Nemuno tilto prie Alytaus.

  • Fotoatvirukas

    Fotoatvirukas, 1919–1920 m.

    Nežinomas autorius

    Fotoatvirukas. Povilas Lukšis. Pirmasis kareivis žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę 1919 m. vasario 8 d. ties Taučiūnų kaimu (Kėdainių apskritis).

  • Vincas Bronius Aleksis

    Vincas Bronius Aleksis, 1920-11-06

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Vincas Bronius Aleksis.

    Vincas Bronius Aleksis (tikroji pavardė Aleksandravičius) g. 1901 m. sausio 28 d., Lietuvos kariuomenės savanoris, kovojo su bermontininkais. Studijavo Grenoblio ir Paryžiaus universitetuose. 1939 m. jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis. 1941 m. NKVD suimtas ir išvežtas į Norilsko lagerius. 1958 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1992 m. spalio 06 d., palaidotas Marijampolės kapinėse.

  • Vincas Bronius Aleksis

    Vincas Bronius Aleksis, 1938-04-07

    Nežinomas autorius

    Portretinė fotografija. Vincas Bronius Aleksis.

    Vincas Bronius Aleksis g. 1901 m. (tikroji pavardė Aleksandravičius), Lietuvos kariuomenės savanoris, kovojo su bermontininkais. Studijavo Grenoblio ir Paryžiaus universitetuose. 1939 m. suteiktas pulkininko laipsnis. 1941 m. NKVD suimtas ir išvežtas į Norilsko lagerius. 1958 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1992 m., palaidotas Marijampolės kapinėse.

  • Juozas Šipelis

    Juozas Šipelis, 1919-08-04

    Nežinomas autorius

    Portretinė fotografija. Juozas Šipelis Nepriklausomos Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkas.

  • Leitenantas Anatolijus Okulič Kazarinas

    Leitenantas Anatolijus Okulič Kazarinas, 1920-01-09

    Nežinomas autorius

    Portretinė fotografija. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos kariuomenės leitenantas Anatolijus Okulič Kazarinas.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.