Fotografija. Žydų gelbėtojas Vytautas Žakavičius. Vytautas Žakavičius gimė 1876 m. gruodžio 23 d. Panevėžyje. Studijavo Kijevo (Ukraina) universitete mediciną, įsijungė į studentų revoliucinę veiklą. Už tai 1905 m. suimtas ir įkalintas. 1907 m. išleistas į laisvę  grįžo į Lietuvą ir 1907—1914 m. dirbo mokytoju.  Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, V. Žakavičius 1914 m. buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. 1921 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo mokytoju Vilkaviškyje, vėliau įvairiose Lietuvos vietose– buvo medicinos felčeris. Nacių okupacijos karo metais V. Žakavičius gyveno Pakalniškių kaime (Šakių r.) ir dirbo Gelgaudiškio (Šakių r.) medicinos felčeriu. 1942—1944 m. rėmė nacių persekiojamus žmones, padėjo karo belaisviams Lietuvoje, organizavo žydų slapstymą kaimų sodybose. Nuo 1943 m. rudens jis gaudavo žydams suklastotus dokumentus ir būriais priimdavo pabėgėlius iš getų, rasdamas jiems saugių slapstymosi vietų pas savo pacientus–aplinkinių kaimų gyventojus. Už pagalbą žydams 1944 m. kovo 18 d. vokiečių buvo suimtas ir įkalintas Marijampolėje. 1944 m. liepos mėnesį nacių nužudytas  Kauno IX forte. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2002 m. V. Žakavičius (po mirties) apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 2002 m. Vytautui Žakavičiui (po mirties) suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas.

Fotoatvirukas. Žydų gelbėtojas Juozas Paukštys. Juozas Paukštys gimė 1904 m. vasario 20 d. Jankų valsč. Šakių apsk. Baigęs Marijampolės gimnaziją išvyko studijuoti į Italiją. 1932 m. Baigė Valsalice–Torino Filosofinių mokslų institutą. Sugrįžęs į Lietuvą mokėsi Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos–Filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Baigęs mokslus dirbo Vilkaviškio gimnazijos direktoriumi. Nacių okupacijos metais gelbėjo žydų tautybės žmones. 1990 m. Juozui Paukščiui suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Žūvančių gelbėjimo kryžiumi. Mirė 1999 m. 

Fotografija.  Žydų gelbėtojas kunigas Bronius Paukštys gimė 1897 m. vasario 15 d. Kunigas salezietis, studijavo Italijoje, redagavo Turine laikraštį Saleziečių žinios. Grįžęs į Lietuvą 1936 m. klebonavo Vytėnuose, Kaune. Paskirtas pirmosios saleziečių įstaigos administratoriumi. Nacių okupacijos metais gelbėjo žydų tautybės žmones. 1946 m. ištremtas į Sibirą, grįžo į Lietuvą 1956 m., vikaravo Alytuje. Vėliau apsigyveno ir iki mirties buvo altarista Simne. Mirė 1966 m. gruodžio 17 d., Kaune. 1977 m. jau po mirties, Jam buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas.

Fotografija. Vytautas ir Ona Landsbergiai prie sandėlio (Kačerginėje, Kauno r.),  kuriame nacių okupacijos metais slėpdavo žydų tautybės žmones. Ona Jablonskytė Landsbergienė gimė 1894 m. liepos 4 d. Dubultuose, Latvija. Gydytoja oftalmologė. 1920 m. baigusi Peterburgo moterų medicinos institutą dirbo fabriko gydytoja, kovojo su choleros epidemija. 1940—1957 m. dirbo Kauno I poliklinikoje. Nacių okupacijos metais gelbėjo žydus, slėpė persekiojamus žmones. Išgelbėjo mažeikietę vaikų gydytoją Frumą Gurvičienę, jos dukras Belą ir Etą Gurvičiūtes, bei kitus žydų tautybės asmenis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu  Ona Jablonskytė–Lansbergienė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 1995 m. jai suteikta Pasaulio Tautų Teisuolio vardas.

Fotografija. Žydų gelbėtojai Uršulė, Vincas ir jų sūnus Algimantas Dailidavičiai. 1943 m. Vėlų vakarą į Dailidavičių namus Pagramdų kaime, Vilkaviškio apsk. pasibeldė aštuonerių–devynerių metų mergytė. Tai buvo žydaitė Frida Michnaickytė, kuri buvo pabėgusi iš Kauno geto. Šeima suteikė prieglobstį Fridai, jos sesutei Emai ir jos tėvams. Šeimą slėpė iki karo pabaigos. Po karo šeima išvyko gyventi Izraelį. 1996 m. Uršulei ir Vincui Dailidavičiams suteikta Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, o 2004 m. šis vardas suteiktas ir jų sūnui Algimantui Dailidavičiui.

Fotografija. Justina Riaukienė ir jos dukra Alfonsa gyveno Vilniaus gatvėje, Kaune. 1944 m. Justinos Riaukienės  kaimynas Dominykas Kniukšta paprašė priglausti žydų mergaitę, kuri jau buvo išnešta iš geto ir pavadinta Ievutės vardu. Jos tikrasis vardas ir pavardė buvo Chava Gelmanaitė. Kadangi Kniukštų šeima buvo didelė, Justina Riaukienė sutiko globoti mergaitę. 1945 m. pabaigoje iš koncentracijos stovyklos grįžo mergaitės tėtis Josifas Gelmanas, motina žuvo koncentracijos stovykloje. Apie 1960 m. Chava su vyru išvyko gyventi į Izraelį. Justinai Riaukienei 2001 m. (po mirties) ir jos dukrai Alfonsai suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jos apdovanotos Žūvančjųjų gelbėjimo kryžiumi. 

Fotografija. Anna Matora. Anna Matora su vyru ir dukromis gyveno Savanorių prospekte Kaune.  Anna Matora buvo aktorė. Jos vyras – lakūnas žuvo skrydžio metu. Anna rizikuodama savo ir dukrų gyvybėmis priglaudė iš Kauno geto pabėgusį žydą Jurijų Vengliševskį. 1999 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Anna Matora (po mirties) apdovanota Žuvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o 2001 metais Annai Matorai suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas. 

Fotografija. Stefanija Bukauskienė su globotine Liuba Mileryte. Liuba Milerytė gimė 1940 m. Arono ir Freidos Milerių šeimoje. Iš Kauno geto išneštą Liubą priglaudė Stefanija Bukauskienė. Liubai buvo pakeistas vardas ir pavardė, ji tapo Rūta Bukauskaitė. Rūta užaugo Bukauskienės šeimoje, baigė mokslus, ištekėjo. Liubos tėvai, seneliai, penki tėvo broliai su šeimomis sudegė Kauno gete. Išsigelbėti pavyko tik vienai motinos puseseriai ir jos šešerių metų dukrytei. 1997 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Stefanija Bukauskienė apdovanota Žuvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 

Fotografija. Jonas ir Antanina Paulavičiai, jų dukra Danutė ir sūnus Kęstutis. Paulavičių šeima nacių okupacijos metais gyveno Panemunėje, Kaune. Paulavičių sūnus Kęstutis į namus parsivedė trylikametį žydą Jochananą Fainą. Paulavičiai gyveno prie Nemuno, todėl Jonas Paulavičius iškasė Nemuno krante slėptuvę, kurioje slėpė žydus, bei karo belaisvius. Per nacių okupacijos laikotarpį Paulavičių šeima suteikė prieglobstį Jochananui Fainui, Aronui ir Maniai Neimarkams, gydytojo Ipo šeimai, Rubinui ir Mirjamai Krakinovskiams.1988 m. Paulavičių šeimai suteikta Pasaulio Tautų Teisuolio vardas. 1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Kęstutis Paulavičius apdovanotas Žūvančjųjų gelbėjimo kryžiumi.

Fotografija. Žydų gelbėtoja Stasė Sindikaitė–Minelgienė.

Stasės tėvas Benediktas Sindikaitis, močiutė Kazimiera Mozurkienė gyveno Stakių miestelyje, Raseinių r. Nacių okupacijos metais Benediktas Sindikaitis savo namų daržinėje įrengė slėptuvę, kurioje slėpė persekiojamus žydų tautybės žmones. Sindikaičių šeima suteikė prieglobstį Fanšeinų šeimai–Josifui, Giršai, Jotkei ir Sorei. Fredai Karpulienei. 1944 m. Benediktą Sindikaitį suėmė ir rugsėjo 29 d. buvo nužudytas. 1999 m. Stasė Sindikaitė–Minelgienė Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdoavanota Žuvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.  2007 m. Benediktui Sindikaičiui (po mirties), Kazimierai Mozurkienei (po mirties) ir Stasei Sindikaitei–Minelgienei buvo suteikta Pasaulio Tautų Teisuolių vardai.

Fotografija. Bronius Jocevičius vestuvių dieną. Broniaus Jocevičiaus šeima gyveno Vargšų kaime, Šakių apsk. Nacių okupacijos metais gydytojas iš Gelgaudiškio Vytautas Žakavičius paprašė Broniaus Jocevičiaus paslėpti žydų tautybės moterį ir vyrą. Bronius įrengė slėptuvę lauko virtuvėje. Kaimynams įskundus buvo suimti Bronius Jocevičius ir slėpti žydai. Bronius Jocevičius įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, o 1944 m. nužudytas Kauno IX forte. Žydai sušaudyti Šakiuose. 

Fotografija. Žydų gelbėtojai Petronėlė Molskienė ir Feliksas Molskis. Jų šeimoje rado prieglobstį pabėgusi iš Kauno geto žydaitė Jachoved Čartokaitė–Inčiūrienė. 2001 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Genė Molskytė–Nėnuvienė (Petronėlės Molskienės dukra apdovanota Žuvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.