Pasirinkite egzistuojantį internetinį turinį arba pridėkite internetinį turinį rodymui šiame portlete.
    • Minint 75-ąsias deportacijų metines

      Minint 75-ąsias deportacijų metines

      1941 m. gegužės–birželio mėn. žmonių deportacijos buvo vykdytos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje ir Moldavijoje. Masiniai trėmimai prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., šeštadienį, vienur antrą, kitur trečią valandą ryto. Deportaciją vykdė LTSR ir iš TSRS atvykę represinių struktūrų pareigūnai, jiems padėjo Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos kariai, aktyviai talkino komunistų partijos vietos aktyvas. Trėmimų vykdytojų operatyvinė grupė įsiverždavo į tremiamųjų būstus, pakeldavo gyventojus iš miego, pagal turimus sąrašus patikrindavo šeimos sudėtį, paskui surengdavo kratą, ieškodami ginklų, aukso, valiutos, po to pranešdavo apie jų ištrėmimą iš Lietuvos. Birželio 15–19 d. iš ešelonų formavimo vietos – Naujosios Vilnios geležinkelio stoties išvyko 577 vagonai su suimtaisiais ir tremtiniais. Vežami į lagerius ir deportacijos vietas žmonės patyrė daug kančių, dėl sunkių ir antisanitarinių sąlygų kelyje neretai susirgdavo ar net mirdavo. Per šias dienas iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių (nustatyti 16246 tremtinių likimai). Didžioji dalis 1941 m. birželio mėn. į kalėjimus ir lagerius išsiųstų Lietuvos gyventojų pateko į lagerius Krasnojarsko krašte, iš jų į Norillagą buvo išsiųsti karininkai, į Rešotų lagerį (Kraslagą) – valstybės tarnautojai, mokytojai, policijos ir kiti pareigūnai, politinių partijų ir visuomenės organizacijų veikėjai, verslininkai, dvarininkai, turtingi asmenys. Kiti suimtieji buvo įkalinti Archangelsko, Čkalovo, Gorkio, Vologdos sričių, Kazachijos ir Komijos lageriuose. Dauguma į kalėjimus ir lagerius išsiųstų žmonių formaliai dar nebuvo nuteisti ir tebuvo tardomieji. Darbo ir gyvenimo sąlygos tremtyje buvo labai sunkios, ypač atšiauriuose kraštuose. Tremtiniai nuolat kentė šaltį, badą, komendantų ir administracijos vadovų patyčias. Dėl blogų gyvenimo sąlygų, epidemijų, bado sirgo ir mirė daug tremtinių, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių.
      Kauno IX forto muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius kviečia susipažinti su ištremtųjų gyvenimu ir likimais.

Parodos objektai

   
  • Lietuviai politiniai kaliniai. Magadanas.

    Lietuviai politiniai kaliniai. Magadanas., 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai sovietinio rėžimo politiniai kaliniai Magadane. Pirmoje eilėje iš dešinės pirmas sėdi Pranas Čiasas, antroje eilėje iš dešinės: Stasė Imbrasaitė, Danutė Šlečaitė, Magdalena Monkienė. Paskutinėje eilėje iš dešinės antras kunigas Vinkšnelė (vardas nežinomas), Pranas Pažerauskas, Petras Čepulis.

    Magdanas, miestas Tolimuosiuose Rytuose, prie Ochotsko jūros Nagajevo įankos, pradėtas statyti 1933 m. Magadane buvo kalinių paskirstymo centras. Miesto apylinkėse buvo apie 30 koncentracijos stovyklų. Pirmieji lietuviai į Magdaną pateko 1941 m., bet daugiausia jų buvo 1948–1950 metais.  

  • Lietuvės, dainų ir šokių ansamblio narės. Magadanas.

    Lietuvės, dainų ir šokių ansamblio narės. Magadanas., 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvės politinės kalinės šokių ansamblio narės, Magadanas, 1954 m. Apsirengusi vyriškais rūbais - Stefa Urbšaitė ir Benedikta Vabalaitė.

    Benedikta Vabalaitė-Čebelienė gimė 1926 m. balandžio 12 d. Grikapolio kaime, Lazdijų apsk. 1949 m. nuteista 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Bausmę atliko Magadano lageryje, kalinės numeris „T1-331. 1956 m. Benedikta Vabalaitė-Čebelienė buvo paleista iš lagerio. Į Lietuvą grįžo 1964 metais. 

  • Lietuvių tremtinių dainų ir šokių ansamblis. Magadanas.

    Lietuvių tremtinių dainų ir šokių ansamblis. Magadanas., 1952 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija grupinė. Lietuvių moterų, tremtinių dainų ir šokių ansmablis. Sėdi iš kairės: Lionė Grigalavičiūtė, Stefa Urbšaitė, Stasė Gylytė, Stefa Miliauskaitė. Stovi iš kairės: Vanda Meleškaitė, Aldona Strazdaitė, Benedikta Vabalaitė ir kt.

     Magadanas, miestas Tolimuosiuose Rytuose, prie Ochotsko jūros Nagajevo įlankos, pradėtas statyi 1933 m. Magdane buvo kalinių paskirstymo centras. Aplink miestą buvo apie 30 koncentracijos stovyklų. Pirmieji lietuviai į Magdaną pateko 1941 m., bet daugiausia jų buvio 1948–1950 metais. 

  • Lietuvės tremtinės Stolbuose

    Lietuvės tremtinės Stolbuose, 1942 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvės merginos – Sibiro tremtinės Stolbuose. Pirmoji iš kairės sėdi Aldona Tekoriūtė-Steponavičienė, 1942 m. Aldona Tekoriūtė-Steponavičienė gimė 1926 m. balandžio 26 d. Jakimovičių vienkiemyje, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta į Altajaus kraštą. 1942 m. pervežta į Stolbus esančius prie Lenos žiočių, o vėliau į Tit-Arus. 1957 m. grįžo į Lietuvą.

  • Lietuvių Sibiro tremtinių krepšinio komanda

    Lietuvių Sibiro tremtinių krepšinio komanda, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvių Sibiro tremtinių krepšinio komanda Jakutske. Pirmasis iš kairės stovi Liubartas Karpuška, Petras Jasiukevičius, Vytautas Šatkauskas, Zigmas Steponavičius. Jakutksas, 1955 m.

    Aldona Tekoriūtė-Steponavičienė gimė 1926 m. balandžio 26 d. Jakimovičių vienkiemyje, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta į Altajaus kraštą. 1942 m. pervežta į Stolbus esančius prie Lenos žiočių, o vėliau į Tit-Arus. 1957 m. grįžo į Lietuvą.

  • Lietuvių Sibiro tremtinių gyvenvietė Tit-Aruose

    Lietuvių Sibiro tremtinių gyvenvietė Tit-Aruose, 1948 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvių Sibiro tremtinių gyvenvietė Tit-Aruose. Gyvenamieji pastatai ir malkų krūvos, 1948 m.

    Aldona Tekoriūtė-Steponavičienė gimė 1926 m. balandžio 26 d. Jakimovičių vienkiemyje, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta į Altajaus kraštą. 1942 m. pervežta į Stolbus esančius prie Lenos žiočių, o vėliau į Tit-Arus. 1957 m. grįžo į Lietuvą.

  • Lietuvės Sibiro tremtinės prie namo, kuriame gyveno

    Lietuvės Sibiro tremtinės prie namo, kuriame gyveno, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvės Sibiro tremtinės Jūra Papečkytė-Katalynienė (dešinėje) ir jos sesuo Daina prie namo, kuriame gyveno tremtyje Jakutske.

    Jūra Papečkytė-Katalynienė gimė 1925 m. liepos 13 d. Kaune. 1941 m. birželio 14 d. ji kartu su tėvais ir seserimi buvo ištremta į Sibirą. 1949 m. ji buvo perkelta į Jakutską. 1957 m. ji grįžo į Lietuvą.

  • Lietuvių Valaičių šeima Jakutske

    Lietuvių Valaičių šeima Jakutske, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvių tremtinių Valaičių šeima Jakutske. Iš kairės žmona Julija, sūnus Jonas, dukra Marytė ir tėvas Bronius Valaitis, 1954 m.

  • Būrelis lietuvių tremtinių Altajaus krašte.

    Būrelis lietuvių tremtinių Altajaus krašte., 1948 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Būrelis lietuvių tremtinių Altajaus krašte prie šunimis pakinkytų rogių. Dešinėje stovi Julija Pežaitė-Vaičekauskienė, šalia jos – sesuo Felicija, 1948 m.

    Julija Pežaitė-Vaičekauskienė gimė 1927 m. gegužės 14 d. Kupiškyje. 1941 m. birželio 14 d. visą jų šeimą ištrėmė. Tėvas Aleksandras pateko į Rešiotų lagerį, o mama ir kiti šeimos nariai – į Altajaus kraštą. 1951 m. šeima buvo perkelta į Jakutską. 1960 m. Julija grįžo į Lietuvą.

  • Lietuvės tremtinės ir jų vaikai prie namo, kuriame gyveno Pežų šeima

    Lietuvės tremtinės ir jų vaikai prie namo, kuriame gyveno Pežų šeima, 1959 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Namas Jakutske, kuriame tremtyje gyveno Pežų šeima. Antroje eilėje antroji iš dešinės stovi Julija Pežaitė-Vaičekauskienė, 1959 m.

    Julija Pežaitė-Vaičekauskienė gimė 1927 m. gegužės 14 d. Kupiškyje. 1941 m. birželio 14 d. visą jų šeimą ištrėmė. Tėvas Aleksandras pateko į Rešiotų lagerį, o mama ir kiti šeimos nariai – į Altajaus kraštą. 1951 m. šeima buvo perkelta į Jakutską. 1960 m. Julija grįžo į Lietuvą.

  • Lietuvos karininkas Adomas Bieliūnas

    Lietuvos karininkas Adomas Bieliūnas, XX a. pr.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Lietuvos karininkas Adomo Bieliūno portretinė fotografija.

    Adomas Bieliūnas gimė 1906 m. baigęs mokytojų seminariją, dirbo mokytoju Troškūnuose. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo Šaulių sąjungos kuopos vadu. 1941 m. birželio 14 d. jo visa šeima buvo suimta ir ištremta į Altajaus kraštą, po metų – į Jakutiją. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Mirė Kaune, 1996 m.

  • Tremtinių klasė Kazače mokykloje

    Tremtinių klasė Kazače mokykloje, XX a. pr.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Tremtinių klasė. Iš kairės pirmasis sėdi Vaidotas Bieliūnas kartu su savo dešimtos klasės draugais Kazače mokykloje.

    Vaidotas Bieliūnas gimė 1938 m. Jis kartu su tėvais 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremtas į Sibirą. 1956 m. grįžo į Lietuvą, baigė KPI, statybos fakultetą.

  • Rodomi įrašai nuo 25 iki 36
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 10
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.