Pasirinkite egzistuojantį internetinį turinį arba pridėkite internetinį turinį rodymui šiame portlete.
    • Minint 75-ąsias deportacijų metines

      Minint 75-ąsias deportacijų metines

      1941 m. gegužės–birželio mėn. žmonių deportacijos buvo vykdytos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje ir Moldavijoje. Masiniai trėmimai prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., šeštadienį, vienur antrą, kitur trečią valandą ryto. Deportaciją vykdė LTSR ir iš TSRS atvykę represinių struktūrų pareigūnai, jiems padėjo Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos kariai, aktyviai talkino komunistų partijos vietos aktyvas. Trėmimų vykdytojų operatyvinė grupė įsiverždavo į tremiamųjų būstus, pakeldavo gyventojus iš miego, pagal turimus sąrašus patikrindavo šeimos sudėtį, paskui surengdavo kratą, ieškodami ginklų, aukso, valiutos, po to pranešdavo apie jų ištrėmimą iš Lietuvos. Birželio 15–19 d. iš ešelonų formavimo vietos – Naujosios Vilnios geležinkelio stoties išvyko 577 vagonai su suimtaisiais ir tremtiniais. Vežami į lagerius ir deportacijos vietas žmonės patyrė daug kančių, dėl sunkių ir antisanitarinių sąlygų kelyje neretai susirgdavo ar net mirdavo. Per šias dienas iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių (nustatyti 16246 tremtinių likimai). Didžioji dalis 1941 m. birželio mėn. į kalėjimus ir lagerius išsiųstų Lietuvos gyventojų pateko į lagerius Krasnojarsko krašte, iš jų į Norillagą buvo išsiųsti karininkai, į Rešotų lagerį (Kraslagą) – valstybės tarnautojai, mokytojai, policijos ir kiti pareigūnai, politinių partijų ir visuomenės organizacijų veikėjai, verslininkai, dvarininkai, turtingi asmenys. Kiti suimtieji buvo įkalinti Archangelsko, Čkalovo, Gorkio, Vologdos sričių, Kazachijos ir Komijos lageriuose. Dauguma į kalėjimus ir lagerius išsiųstų žmonių formaliai dar nebuvo nuteisti ir tebuvo tardomieji. Darbo ir gyvenimo sąlygos tremtyje buvo labai sunkios, ypač atšiauriuose kraštuose. Tremtiniai nuolat kentė šaltį, badą, komendantų ir administracijos vadovų patyčias. Dėl blogų gyvenimo sąlygų, epidemijų, bado sirgo ir mirė daug tremtinių, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių.
      Kauno IX forto muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius kviečia susipažinti su ištremtųjų gyvenimu ir likimais.

Parodos objektai

   
  • Lietuvių tremtinių Butkų šeima Jakutske

    Lietuvių tremtinių Butkų šeima Jakutske, 1957 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvių tremtinių Butkų šeima. Pirmoje eilėje iš kairės Romutė Butkutė, Loreta Butkutė, Irena Butkutė; antroje eilėje iš kairės Regina Butkienė (motina), Vytautas Butkus (tėvas). Jakutskas, 1957 m.

    Regina Lukoševičiūtė-Butkienė gimė 1926 m. spalio 19 d. 1941 m. birželio 14 d. ji kartu su tėvais ir broliu buvo ištremta į Altajaus kraštą. 1942 m. buvo perkelta prie Laptevų jūros. 1958 m. ji grįžo į Lietuvą.

  • Tit-Arų miesto vaizdas

    Tit-Arų miesto vaizdas, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Tit-Arų miesto vaizdas. 1954 m. Tit-Arai vietovė, į kurios gilumą buvo ištremta daug lietuvių.

    Marija Sirutytė-Kuprienė gimė 1928 m. sausio 1 d. Marijampolėje. 1941 m. birželio 14 d. ji kartu su mama ir broliu Broniumi buvo ištremta į Altajaus kraštą. 1942 m. pavasarį visi buvo perkelti į Trofimovską, o 1952 m. į Tit-Arus. 1958 m. kartu su vyru Mykolu Kupriu grįžo į Lietuvą.

  • Lietuviai politkaliniai Tit-Aruose.

    Lietuviai politkaliniai Tit-Aruose., 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotonuotrauka grupinė. Lietuviai politiniai kaliniai Tit-Aruose,. Iš kairės: Alfredas Žitkevičius, Vladas Kraujalis, Adolfas Varauka, Jadvyga Varauskienė, Mykolas Kuprys, Ipolitas Žitkevičius.

  • Juozapas-Algirdas Jasevičius tremtyje Sibire

    Juozapas-Algirdas Jasevičius tremtyje Sibire, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Juozapas-Algirdas Jasevičius tremtyje Sibire. 1956 m., Jakutskas.

    Juozapas-Algirdas Jasevičius gimė 1928 m. kovo 15 d. Viešintų valsčiuje, Panevėžio apskrityje. 1941 m. birželio 14 d. jis su seserimi Marija ir tėvais buvo ištremtas į Altajaus kraštą. 1942 m. visa šeima buvo perkelta prie Laptevų jūros. Šeima buvo kilnojama dar keleta kartų, paskutinį kartą buvo perkelti gyventi į Jakutską. 1956 m. Juozapas-Algirdas Jasevičius grįžo į Lietuvą.

  • Lietuvių tremtinių Mikalajūnų šeima

    Lietuvių tremtinių Mikalajūnų šeima, 1952 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvių tremtinių Mikalajūnų šeima. Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę pirmoji sėdi mama Teklė Mikalajūnienė, šalia – dukra Elena-Liusi Mikalajūnaitė. Už nugaros stovi jos sužadėtinis Algirdas Tekorius, šalia jo – Aldona Mikalajūnaitė.

    Elena-Liusi Mikalajūnaitė-Tekorienė gimė 1923 m. rugsėjo 23 d. Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje. 1941 m. birželio 14 d. ji su seserimi ir motina buvo suimtos ir ištremtos į Altajaus kraštą, o vėliau prie Laptevų jūros į Tit-Arus. 1956 m. buvo leista persikelti į Krasnojarsko kraštą. 1959 m. ji grįžo į Lietuvą.

  • Lietuviai tremtiniai Tit-Arų gyvenvietėje

    Lietuviai tremtiniai Tit-Arų gyvenvietėje, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai tremtiniai Tit-Arų gyvenvietėje, kurių tarpe yra  Elena-Liusi Mikalajūnaitė-Tekorienė

    Elena-Liusi Mikalajūnaitė-Tekorienė gimė 1923 m. rugsėjo 23 d. Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje. 1941 m. birželio 14 d. ji su seserimi ir motina buvo suimtos ir ištremtos į Altajaus kraštą, o vėliau prie Laptevų jūros į Tit-Arus. 1956 m. buvo leista persikelti į Krasnojarsko kraštą. 1959 m. ji grįžo į Lietuvą.

  • Lietuviai tremtiniai Stolbuose, Jakutijos ASSR

    Lietuviai tremtiniai Stolbuose, Jakutijos ASSR, 1942 m.

    Nežinomas autorius

    Fotonuotrauka grupinė. Lietuviai tremtiniai Stolbuose, Jakutijos ASSR, 1942 m. Iš kairės į dešinę: Kazys Jurelė, Elena Antanaitienė, Marija Išoraitė, Irena Valaitytė, Janina Zenčikaitė, Šatkauskas.

  • Mokyklos pastatas Jakutske.

    Mokyklos pastatas Jakutske., 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotonuotrauka. Mokyklos pastatas Jakutske. Šioje mokykloje mokėsi poltinė kalinė Onutė Išoraitė.

    Onutė Išoraitė g. 1924 m. gegužės 10 d. Molėtų aps., 1941 m. birželio 14 d. ji buvo ištremta į Altajaus kraštą, vėliau perkelta į Tit Arus, Jakutską. 1947 metais ji pabėgo į Lietuvą, bet buvo suimta ir nuteista 3 metams lagerio. Bausmę atliko Molotovo srityje, Nirobo lageryje. 1959 m. grįžo į Lietuvą.

  • TIt-Arų septynmetės mokyklos moksleiviai su mokytojais

    TIt-Arų septynmetės mokyklos moksleiviai su mokytojais, 1955-05-22

    Nežinomas autorius

    Fotonuotrauka grupinė. Tit-Arų septynmetės mokyklos moksleiviai su savo mokytojais. 1955 m. gegužės 22 d.

  • Lietuviai politiniai kaliniai Magadane

    Lietuviai politiniai kaliniai Magadane, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotonuotrauka grupinė. Grupė sovietinio rėžimo politinių kalinių Magadane, 1956 m. Iš kairės stovi: Petras Petraitis, Stefa Butkutė, Antanas Dambrauskas. Sėdi Petras Čepulis.

  • Lietuviai politiniai kaliniai Magadane.

    Lietuviai politiniai kaliniai Magadane., 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai sovietinio rėžimo politiniai kaliniai Magadane.

    Magadanas, miestas Tolimuosiuose Rytuose, prie Ochotsko jūros Nagajevo įlankos. Miestas pradėtas statyti 1933 m. Aplink miestą buvo apie 30 koncentracijos stovyklų. Jose dirbo šimtai tūkstančių kalinių, kurie tiesė kelius, statė  šachtas. Pirmieji lietuviai į Magdaną atvežti 1941 m., bet daugiausia jų buvo 1948–1950 metais.

  • Lietuviai politiniai kaliniai Magadane.

    Lietuviai politiniai kaliniai Magadane., 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai sovietinio rėžimo politiniai kaliniai Magadane.

    Magadanas, miestas Tolimuosiuose Rytuose, prie Ochotsko jūros Nagajevo įlankos. Magadano miestas pradėtas statyti apie 1933 m. Miesto apylinkėse buvo apie 30 koncentracijos stovyklų. Tiesė kelius, statė šachtas ir jose dirbo šimtai tūkstančių kalinių. Pirmieji lietuviai į Magadaną pateko 1941 m., bet daugiausia jų buvo 1948–1950 m. 

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 10
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.