Pasirinkite egzistuojantį internetinį turinį arba pridėkite internetinį turinį rodymui šiame portlete.
    • Minint 75-ąsias deportacijų metines

      Minint 75-ąsias deportacijų metines

      1941 m. gegužės–birželio mėn. žmonių deportacijos buvo vykdytos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vakarų Ukrainoje, Vakarų Baltarusijoje ir Moldavijoje. Masiniai trėmimai prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., šeštadienį, vienur antrą, kitur trečią valandą ryto. Deportaciją vykdė LTSR ir iš TSRS atvykę represinių struktūrų pareigūnai, jiems padėjo Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos kariai, aktyviai talkino komunistų partijos vietos aktyvas. Trėmimų vykdytojų operatyvinė grupė įsiverždavo į tremiamųjų būstus, pakeldavo gyventojus iš miego, pagal turimus sąrašus patikrindavo šeimos sudėtį, paskui surengdavo kratą, ieškodami ginklų, aukso, valiutos, po to pranešdavo apie jų ištrėmimą iš Lietuvos. Birželio 15–19 d. iš ešelonų formavimo vietos – Naujosios Vilnios geležinkelio stoties išvyko 577 vagonai su suimtaisiais ir tremtiniais. Vežami į lagerius ir deportacijos vietas žmonės patyrė daug kančių, dėl sunkių ir antisanitarinių sąlygų kelyje neretai susirgdavo ar net mirdavo. Per šias dienas iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių (nustatyti 16246 tremtinių likimai). Didžioji dalis 1941 m. birželio mėn. į kalėjimus ir lagerius išsiųstų Lietuvos gyventojų pateko į lagerius Krasnojarsko krašte, iš jų į Norillagą buvo išsiųsti karininkai, į Rešotų lagerį (Kraslagą) – valstybės tarnautojai, mokytojai, policijos ir kiti pareigūnai, politinių partijų ir visuomenės organizacijų veikėjai, verslininkai, dvarininkai, turtingi asmenys. Kiti suimtieji buvo įkalinti Archangelsko, Čkalovo, Gorkio, Vologdos sričių, Kazachijos ir Komijos lageriuose. Dauguma į kalėjimus ir lagerius išsiųstų žmonių formaliai dar nebuvo nuteisti ir tebuvo tardomieji. Darbo ir gyvenimo sąlygos tremtyje buvo labai sunkios, ypač atšiauriuose kraštuose. Tremtiniai nuolat kentė šaltį, badą, komendantų ir administracijos vadovų patyčias. Dėl blogų gyvenimo sąlygų, epidemijų, bado sirgo ir mirė daug tremtinių, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių.
      Kauno IX forto muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius kviečia susipažinti su ištremtųjų gyvenimu ir likimais.

Parodos objektai

   
  • Lietuviai tremtiniai Juzefa ir Vladas Dackevičiai

    Lietuviai tremtiniai Juzefa ir Vladas Dackevičiai, 1953 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuvių Sibiro tremtinių Juzefos ir Vlado Dackevičių šeima Tomsko srityje.

    Janina Dackevičiūtė (Stašienė) gimė 1927 m. vasario 7 d. Kaune. 1941 m. birželio 14 d. ji kartu su tėvais (Juzefa ir Vladas Dackevičiai) buvo ištremti į Altajaus kraštą, vėliau perkelti į Tomsko sritį. Ten Janina Dackevičiūtė gyveno iki 1947 m., o 1948 m. ji grįžo į Lietuvą.

  • Gatvė Jakutske

    Gatvė Jakutske, 1953 m.

    Nežinomas autorius

    Fotonuotrauka. Gatvė Jakutske, 1953 m. Matosi vienaaukščiai mediniai namai, medinės tvoros. Gatvė negrįsta. Lietuvių tremtinių gyvenamoji vieta.

  • Politinių kalinių Naikauskų šeima Jakutske

    Politinių kalinių Naikauskų šeima Jakutske, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotonuotrauka. Lietuvių politinių kalinių Naikauskų šeimyna, Jakutske, 1954 m. Iš kairės: Vladas Naikauskas, Jadvyga Naikauskaitė, Marytė Naikauskaitė ir jos vyras.

  • Tremtinė Danutė Baniulytė Jakutsko ligoninėje

    Tremtinė Danutė Baniulytė Jakutsko ligoninėje, 1950-03-30

    Nežinomas autorius

    Fotonuotrauka. Lietuvė tremtinė Danutė Baniulytė Jakutsko ligoninėje, kurioje dirbo medicinos sesele.

    Danutė Beniulytė g. 1924 m. gegužės 27 d. Kaune. 1941 m. birželio 14 d. kartu su tėvais ji buvo ištremta  į Altajaus kraštą. Tėvas buvo atskirtas ir išvežtas į Rešiotų lagerį. Kiti šeimos nariai 1942 m. perkelti į Janos upės regioną, Ustjansko r., vėliau leido persikelti į Jakutską.

  • Tremtinė Regina Grinkevičienė Jakutske savo namelyje.

    Tremtinė Regina Grinkevičienė Jakutske savo namelyje., 1957 m.

    Nežinomas autorius

    Fotonuotrauka. Tremtinė Regina Grinkevičienė Jakutske.

    Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė g. 1925 m. spalio 10d. Alytuje. 1941 m. birželio 14 d.  ją kartu seserimis ir mama  ištrėmė į Altajaus kraštą, Bijską, o 1942 m. perkėlė prie Laptevų jūros į Trofimovską. 1948 m. Reginai buvo leista persikelti į Kisiūrą, 1953 m. į Jakutską. 1958 m., ji kartu su vyru ir dviem vaikais, sugrįžo į Lietuvą.

  • Tremtinė Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė su sūnumi Jakutske

    Tremtinė Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė su sūnumi Jakutske, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Tremtinė Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė su jaunėliu sūnumi Vytautu, Jakutske, 1956 m.

    Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė gimė 1925 m. spalio 10 d. Alytuje. 1941 m. birželio 14 d. ją kartu su mama ir jos seserimi ištrėmė į Altajaus kraštą, o 1942 m. perkėlė prie Laptevų jūros. 1953 metais Reginai Stalauskaitei-Grinkevičienei buvo leista persikelti į Jakutską. 1958 m. ji kartu su vyru ir dviem vaikais grįžo į Kauną.

  • Tremtiniai Juozas ir Regina Grinkevičiai su vaikais Jakutske

    Tremtiniai Juozas ir Regina Grinkevičiai su vaikais Jakutske, 1957 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė sėdi motociklo priekaboje su jaunėliu sūnumi Vytautu ant kelių. Vyras Juozas Grinkevičius sėdi ant motociklo, už jo sėdi sūnus Jurgis.

    Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė gimė 1925 m. spalio 10 d. Alytuje. 1941 m. birželio 14 d. ją kartu su mama ir jos seserimi ištrėmė į Altajaus kraštą, o 1942 m. perkėlė prie Laptevų jūros. 1953 metais Reginai Stalauskaitei-Grinkevičienei buvo leista persikelti į Jakutską. 1958 m. ji kartu su vyru ir dviem vaikais grįžo į Kauną.

  • Tremtinių Reginos ir Juozo Grinkevičių sūnus Jurgis Jakutsko prieplaukoje

    Tremtinių Reginos ir Juozo Grinkevičių sūnus Jurgis Jakutsko prieplaukoje, 1957 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Jurgis Grinkevičius (Reginos Stalauskaitės-Grinkevičienės ir Juozo Grinkevičiaus sūnus) stovi prie metalinės tvoros Jakutsko prieplaukoje, 1957 m.

    Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė gimė 1925 m. spalio 10 d. Alytuje. 1941 m. birželio 14 d. ją kartu su mama ir jos seserimi ištrėmė į Altajaus kraštą, o 1942 m. perkėlė prie Laptevų jūros. 1953 metais Reginai Stalauskaitei-Grinkevičienei buvo leista persikelti į Jakutską. 1958 m. ji kartu su vyru ir dviem vaikais grįžo į Kauną.

  • Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė su sūnumi Jurgiu Jakutske

    Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė su sūnumi Jurgiu Jakutske, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė su sūnumi Jurgiu prie savo namų Jakutske, 1954 m.

    Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė gimė 1925 m. spalio 10 d. Alytuje. 1941 m. birželio 14 d. ją kartu su mama ir jos seserimi ištrėmė į Altajaus kraštą, o 1942 m. perkėlė prie Laptevų jūros. 1953 metais Reginai Stalauskaitei-Grinkevičienei buvo leista persikelti į Jakutską. 1958 m. ji kartu su vyru ir dviem vaikais grįžo į Kauną.

  • Lietuviai tremtiniai Jakutske

    Lietuviai tremtiniai Jakutske, 1958 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai tremtiniai Jakutske. Iš kairės: Domas Stankevičius, Vytautas Čarneckis, Juozas Grinkevičius, Mykolas Kuprys, Algirdas Čarneckis.

     

  • Tremtiniai Jakutske prie barako, kuriame gyveno.

    Tremtiniai Jakutske prie barako, kuriame gyveno., 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Tremtiniai prie barako, kuriame gyveno Jakutske. Kairėje stovi Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė.

    Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė gimė 1925 m. spalio 10 d. Alytuje. 1941 m. birželio 14 d. ją kartu su mama ir jos seserimi ištrėmė į Altajaus kraštą, o 1942 m. perkėlė prie Laptevų jūros. 1953 metais Reginai Stalauskaitei-Grinkevičienei buvo leista persikelti į Jakutską. 1958 m. ji kartu su vyru ir dviem vaikais grįžo į Kauną.

  • Lietuviai tremtiniai Jakutske

    Lietuviai tremtiniai Jakutske, 1958 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Lietuviai tremtiniai: iš kairės stovi pirmoji Ona Skietytė-Bendinskienė, Eleonora Čarneckienė, šešta Liučija Čarneckaitė, septinta Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė, aštunta Onutė Karpuškaitė. Iš dešinės stovi pirmas Kazys Barniškis, prie jo žmona Vanda Kuprytė-Barniškienė, už jų Birutė Ulevičiūtė-Totoraitienė ir jos vyras Vytautas Totoraitis. Jakutskas, 1958 m.

    Regina Stalauskaitė-Grinkevičienė gimė 1925 m. spalio 10 d. Alytuje. 1941 m. birželio 14 d. ją kartu su mama ir jos seserimi ištrėmė į Altajaus kraštą, o 1942 m. perkėlė prie Laptevų jūros. 1953 metais Reginai Stalauskaitei-Grinkevičienei buvo leista persikelti į Jakutską. 1958 m. ji kartu su vyru ir dviem vaikais grįžo į Kauną.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 10
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.