Alfonsas Vincentas Ambraziūnas

Vardas Alfonsas Vincentas
Pavardė Ambraziūnas
Profesija skulptorius, pedagogas
Gimimo data 1933-05-12

Išsami biografija

1952 m. baigė Vilkijos vidurinę mokyklą. 

1952–1958 m. studijavo skulptūrą pas prof. Juozą Mikėną LSSR valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Dėl politinių motyvų negavo leidimo ginti diplominį darbą, studijas baigė 1961 m. 

1961–1962 m. mokytojavo Mickūnų vidurinėje mokykloje.

1962–1997 m. dėstė M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje (dab. Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla).

Nuo 1961 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, ilgametis Skulptūros sekcijos bei LDS valdybų narys.

1990–1995 m. Respublikinės paminklų ekspertų prie Lietuvos kultūros ministerijos narys.

1995 m. M. K. Čiurlionio menų gimnazijos pedagogas ekspertas.

1997–2002 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Laisvės kovų įamžinimo meno tarybos narys.

2006–2007 m. Lietuvos kultūros ministerijos meno ekspertų tarybos narys.

Nuo 1958 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Estija, Latvija, Rusija, Kanada, Vokietija, Danija). Surengė asmeninių parodų: 1994 m. monotipijų Marijampolėje, 1995 m. monotipijų ir skulptūrų Vilkijoje ir Kauno IX forto muziejuje, 1998 m. akvarelių ir piešinių Vilniuje, 2000 m. monotipijų ir skulptūrų Vilniuje bei Marijampolėje.

Dalyvavo skulptūrų konkursuose: Kauno IX forto monumento (1966, 1968, 1969, 1970), paminklo Laurynui Stuokai-Gucevičiui (1979), paminklo tremtiniams Naujojoje Vilnioje (1990), paminklo Vilniaus įkūrimui (1990), paminklo Tauro apygardos partizanams Marijampolėje (2000, I premija), taip pat Laisvės paminklui Kelmėje (III premija), Kęstučio apygardos partizanams Tauragėje (II premija), Vytauto apygardos partizanams Utenoje (III premija).

Sukūrė portretų, mažosios plastikos skulptūrų, paminklų, antkapių iš medžio, granito, betono. Kūrė moliotipijas ir monotipijas (daugiausia 7 deš.), asambliažus (9 deš.). Šie darbai, kuriuose ieškojo naujų modernių raiškos būdų, pasižymi abstrahuota kompozicija, netikėta formų deformacija.

 Ankstyvojo laikotarpio skulptūros yra drąsiai skaidomų plokštumų, pabrėžtino grubumo, sąmoningai neišryškintų detalių, kai kur pereinama į asambliažą, kai kada primena liaudies skulptūros plastiką. Vėlesnieji kūriniai, ypač memorialiniai, yra apibendrintų, geometriškai stilizuotų formų, pasižymi monumentalumu, emocionalumu. Skulptorius priskiriamas 7 deš. Lietuvos modernistams, „tyliojo modernizmo“ kūrėjų kartai.

Brandžiausias kūrinys – Kauno IX forto memorialas (1966–1984, archit. Gediminas Baravykas, Vytautas Vielius). Sukūrė daug memorialinių skulptūrų įvairiuose Lietuvos miestuose: simbolinę kompoziciją „Laimės žiburys“ (1987, Anykščiai), paminklinę kompoziciją V. Mickevičiui-Krėvei (1988, Druskininkai), portretinę kompoziciją J. Basanavičiui (1990, Mažeikiai), paminklą Tremtiniams (1991, Varėna), V. Mykolaičiui-Putinui (1993, Marijampolė), A. Maceinai (1997, Prienai), paminklą Tauro apygardos partizanams (2003, Marijampolė), skulptūrines kompozicijas iškiliems Lietuvos kultūros žmonėms – A. Strazdui, K. Donelaičiui, I. Simonaitytei, M. K. Čiurlioniui, J. Miltiniui, Vydūnui ir kt.

Įvertinimas:

1983 m. Nusipelnęs meno veikėjas.

1985 m. SSRS valstybinė premija.

1997–1998 m. Valstybinė stipendija.

Kūrinių yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Valstybinė Tretjakovo galerija (Maskva, Rusija), Omsko dailės muziejus (Rusija), Ludvigo muziejus (Kelnas, Vokietija), MO muziejus (buv. Modernaus meno centras), Vilniaus dailės akademijos muziejus, Kėdainių krašto muziejus. 

Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomi darbai: „Rašytojos Lazdynų Pelėdos portretas“ (1961), „Kolūkietės galva“ (1961–1965), „Motina su vaiku“ (1962), „Duona“ (1963), „Kristijonas Donelaitis“ (1971) ir kt.

 

Išsilavinimas

Mokymosi įstaiga Data ar laikotarpis Ar užbaigtas mokslas
Vilniaus dailės institutas 1961 m. Taip

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Grigoravičienė E., Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė, Lietuva: Inter Se, 2017.
Skulptūra. 1975–1990, sud. Jankevičiūtė G., Lubytė E., Aidai, 1997.