Kauno IX forto muziejus - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Bronius Mažeika su kovos draugais Balachnoje.

Bronius Mažeika gimė 1902 m. Savičiūnų k.Antalieptės vlsč. Zarasų aps. Nuo 1910 metų gyveno Sevastopolyje. Nuo 1919 metų tarnavo Raudonojoje Armijoje, kovėsi Pietų fronte. Pilietinio karo Rusijoje dalyvis. 1940 metais grįžo į Lietuvą. Didžiojo Tėvynės karo metais buvo 16-os lietuviškosios divizijos pulko vado pavaduotojas politiniams reikalams. Mirė 1954 m. birželio 22 d. Vilniuje

16-osios divizijos pulkininkas Bronius Mažeika su karininko uniforma fronte.

Bronius Mažeika gimė 1902 m. Savičiūnų k.Antalieptės vlsč. Zarasų aps. Nuo 1910 metų gyveno Sevastopolyje. Nuo 1919 metų tarnavo Raudonojoje Armijoje, kovėsi Pietų fronte. Pilietinio karo Rusijoje dalyvis. 1940 metais grįžo į Lietuvą. Didžiojo Tėvynės karo metais buvo 16-os lietuviškosios divizijos pulko vado pavaduotojas politiniams reikalams. Mirė 1954 m. birželio 22 d. Vilniuje
 

Grupinė fotografija. Kauno ketvirtos vidurinės mokyklos moksleivės prie Nemuno. Jų tarpe yra Janina Čižinauskaitė (pažymėta kryželiu).

Janina Čižinauskaitė g. 1924 m. rugsėjo 9 d. Kaune. Mokėsi Kauno 4-oje vidurinėje mokykloje. 1940 m. įstojo į komjaunimo gretas. 1941 m. pavasarį buvo paskirta pionierių vadove ir su grupe moksleivių išvyko į Palangos pionierių stovyklą poilsiauti. 1941m. birželio 22 dieną, prasidėjus karui, Palangos miestas bei pionierų stovykla bombarduota. Likę sveiki stovyklautojai išsiųsti į namus.  Janina pasibaisėjusi karo žiaurumais įsijungė į antinacistinį  judėjimą. 1942 m. buvo  gestapo suimta ir po tardymo kalinta Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1942 m. spalio 17 d. nužudyta Kauno IX forte.

Grupinė fotografija. Kauno ketvirtos vidurinės mokyklos moksleivės, kurių tarpe  yra Janina Čižinauskaitė (pažymėta kryžiuku).

Janina Čižinauskaitė g. 1924 m. rugsėjo 9 d. Kaune. Komjaunuolė. 1942 m. vasario mėn. gestapo suimta. Kelis mėnesius kalinta Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1942 m. spalio 17 d. nužudyta Kauno IX forte.

Portretinė fotografija. 16-os Lietuviškosios divizijos pulkininkas Bronius Dlugovskis, apsirengęs karininko uniforma ir prisegtais apdovanojimais.

16-oji Lietuviška divizija, dar vadinama šaulių didvizija, suformuota 1943 m. vasario mėn. Ji pirmą kartą kovėsi Oriolo srityje, vėliau Kursko mūšyje. Perkelta į 1-ąjį Pabaltijo frontą vadavo Baltarusiją ir Lietuvą. 1945 m. sausio 31 d. išvadavo Klaipėdą. Vėliau dalyvavo vokiečių kariuomenės Kuržemės grupuotės apsiaustyje, kur ir baigė karą.

Šmuelio Mikelio portetinė nuotrauka su lakūno uniforma. Šmuelis Mikelis buvo prancūzų eskadrilės „Normandija–Nemunas“ lakūnas, kuris kartu su tarybiniais aviatoriais 1945 m. žuvo Rytų Pūsijoje. 

Fotografija. Sofija Marcinkevičiūtė (dešinėje) sėdi ant žolės po medžiais.

Grupinė fotografija, kurioje Feliksas Kubilius kairėje, pažymėtas mėlynu tušinuku. Feliksas Kubilius gimė 1896 m. Nacių okupacijos metais priklausė Kauno antifašistinei organizacijai. 1944 m. vasario mėn. suimtas ir 1944 m. liepos 9 d. sušaudytas IX forte.

Tuvijos Fridmano dokumentinė nuotrauka.

Tuvija Fridmanas 1943 m. gruodžio 25 d. kartu su 64 kalinių grupe pabėgo iš IX forto.

Fotografija. Amnestuoti politiniai kaliniai pakeliui iš Kauno į Kupiškį. Iš kairės pusės sėdi Rachilė Dikaitė, pirmas iš dešinės sėdi Povilas Lisas.

1940 metais amnestuotų kalinių grupė. Pirmas iš dešinės sėdi Pranas Zibertas.

Pranas Zibertas nacių nužudytas Kauno IX-me forte 1942 m. kovo mėn. 10 d.

Fotografija. Laisvės alėja. 1938 m., Kaunas.