Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Politinio kalinio Juozo Mečinsko žmona su sūnumi Intoje

    Politinio kalinio Juozo Mečinsko žmona su sūnumi Intoje, 1946–1966 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Politinio kalinio Juozo Mečinsko žmona su sūnumi atvažiavusi į Intą. Juozas Mečinskas gimė 1921 m. sausio 4 d. Grinkiškyje, Radviliškio rajone. 1943 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, dirbo mokytoju, buvo Lietuvos Laisvės armijos karys. 1946 m. NKVD suimtas ir nuteistas 10 metų kalėjimo ir 5 metus tremties. Išvežtas kalėjo Pečioros lageriuoes, vėliau Abežės, Intos lageriuose, kasė anglis. Į laisvę išleistas 1955 m.

    Inta – miestas apie 50 km į pietus nuo Šiaurės poliaračio, Komijos Respublika. Nuo 1945 m. Intalage ir Minlage nuolat buvo politinių kalinių (vyrų ir moterų) iš TSRS okupuotos Lietuvos, 1948–1953 m. jie buvo treti pagal kalinių skaičių. Tarp lietuvių buvo daug jaunimo, inteligentų, kariškių – daugiausia partizanai, jų rėmėjai, ryšininkai. Kaliniai dirbo šachtose, mašinų remonto dirbtuvėse, statybose, plytinėje, tiesė kelius. Žmonės badavo, daug jų mirė, žuvo ar buvo sužaloti šachtose, sirgo plaučių ligomis, kurias sukeldavo uolienų dulkėmis užterštas oras. Atlikus bausmes lageriuose nemažai kalinių Intoje buvo paliekama tremčiai. 

  • Buvusių lagerių prie Uralo kalnų vaizdai

    Buvusių lagerių prie Uralo kalnų vaizdai, 1946–1966 m.

    Nežinomas autorius

    Negatyvas. Buvusių lagerių prie Uralo kalnų vaizdai.

    Uralo kalnai – šiaurės – pietų kryptimi besidriekianti kalnų sistema Rusijoje, sudaranti Azijos ir Europos žemynų ribą. Ilgis 2000 km, plotis 40-150 km. Rytuose ribojasi su Vakarų Sibiro lyguma, vakaruose – su Rytų Europos lyguma. Šiaurėje siekia Arkties vandenyno jūras, pietuose – Uralo upės vidurupio vingį. Aukštis iki 1895 m (Narodnajos kalnas). Uralo kalnų sistemai taip pat priklauso aplinkinės teritorijos – Pauralė, Priešuralė ir Užuralė. Taip pat Uralo kalnų sistemos pratęsimu galima laikyti Paj Chojaus kalvagūbrį šiaurėje bei Mugodžarų kalnus pietuose. Uralo kalnai pagal reljefo pobūdį ir kitas savybes skirstomi į Poliarinį Uralą, Priepoliarinį Uralą, Šiaurės Uralą, Vidurinį Uralą ir Pietų Uralą.

  • Tremtinys Edmundas Širvinskas ruošia pamokas. Kadujos mechanizatorių mokykla, Irkutsko sr.

    Tremtinys Edmundas Širvinskas ruošia pamokas. Kadujos mechanizatorių mokykla, Irkutsko sr., 1953 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Tremtinys, Edmundas Širvinskas, ruošia pamokas, Kadujos mechanizatorių mokykloje. Jis su tėvais buvo ištremtas 1949 m. į Irkutsko sritį. Ten baigė mechanizatorių mokyklą. Į Lietuvą grįžo 1957 m.

  • Tremtinys Edmundas Širvinskas tremtyje prie traktoriaus

    Tremtinys Edmundas Širvinskas tremtyje prie traktoriaus, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Edmundas Širvinskas prie traktoriaus „Stalinec-C80“, Irkutsko sritis. Už jo matosi rąstinė tvora ir apsnigto namo stogas su kaminais. Edmundas Širvinskas su tėvais 1949 m. buvo ištremtas į Irkutsko sritį. Ten baigė mechanizatorių mokyklą. Į Lietuvą grįžo 1957 m. 

  • Jono Biekšos žmona

    Jono Biekšos žmona, 1938 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Jono Biekšos žmona, Šarkiškių (Varėnos r. ) kaimo gyventoja.

    1943 m. rugsėjo 30 d. naciai sudegino Šarkiškių kaimą. Gyventojus išvarė į Vokietiją. Jonas Biekša ir jo žmona liko neišvežti į Vokietiją, nes tuo metu, kai degino kaimą, jie buvo Vilniuje.

  • Vaclovas Jakonis

    Vaclovas Jakonis, 1938 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Vaclovas Jakonis. 1943 m. rugsėjo 11 d. Vaclovas Jakonis kartu su seserimi Leokadija ir tėvais išvežtas į Vokietią iš Lazdėnų kaimo, Vilniaus aps. 1943 m. rugsėjo 11 d. naciai sudegino 25 Lazdėnų kaimo (Vilniaus aps.) sodybas. Gyventojus išvežė darbams į Vokietiją.

  • Jonas Biekša

    Jonas Biekša, 1938 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Jonas Biekša, Šarkiškių (Varėnos r. ) kaimo gyventojas. 1943 m. rugsėjo 30 d. naciai sudegino Šarkiškių kaimą. Tuo metu, kai buvo deginamas kaimas, Jonas Biekša buvo Vilniuje. Grįžęs į kaimą rado kaimą sudegintą, jo tėvas buvo išvežtas darbams į Vokietiją.

  • Jonas Stankevičius

    Jonas Stankevičius, 1939 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Jonas Stankevičius nacių okupacijos metais išvežtas į Vokietiją iš Lazdėnų kaimo, Vilniaus aps.

    1943 m. rugsėjo 11 d. naciai sudegino 25 Lazdėnų (Vilniaus aps.) kaimo sodybas. Gyventojus išvežė darbams į Vokietiją.

  • Adolfas Šurpeikis su sūnumis

    Adolfas Šurpeikis su sūnumis, 1939 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Adolfas Šiurpeikis su sūnumis Česlovu ir Tadeušu.

    1943 m. rugsėjo 11 d. naciai sudegino 25 Lazdėnų kaimo (Vilniaus aps.) sodybas. Gyventojus išvežė darbams į Vokietiją. Adolfui Šiurpeikiui su sūnumis pavyko pabėgti.

  • Mečys Kričinskas su žmona

    Mečys Kričinskas su žmona, 1938-03-12

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Mečys Kričinskas su žmona.

    Mečys Kričinskas 1944 m. nužudytas Kauno IX forte.

  • Jadvyga Budžinskienė

    Jadvyga Budžinskienė, 1937 m.

    Nežinomas autorius

    Portretinė fotografija. Jadvyga Budžinskienė, "Kauno Audinių" darbininkė. Dirbo Raudonosios pagalbos organizacijoje. 1941m. sausio mėn. išrinkta TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputate. 1941 m. liepos 10 d. gestapo suimta ir nužudyta Kauno IX forte.

  • Pranas Rimša

    Pranas Rimša, 1936 m.

    Nežinomas autorius

    Portretinė fotografija. Pranas Rimša.

    Nacių okupacijos metais buvo ryšininkas tarp Kauno pogrindininkų ir partizanų.1944 m. sausio 29 d. nacių nužudytas Kauno IX forte.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 585