Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Atvirukas

    Atvirukas, 1946–1963 m.

    Sveikinimas šv. Kalėdų proga likimo draugei, politinei kalinei Marijai Mačionytei. Piešta vandeniniais dažais, ant popieriaus lapelio. Nupieštas gamtos vaizdelis, įrėmintas raudonos spalvos juostele. Ant apatinio dešiniojo kampo nupieštos delnais susikibusios rankos, eglės šaka, papuošta degančiomis žvakėmis ir užrašas: „Sveiki sulaukę šventų Kalėdų!“. Kitoje atviruko pusėje pieštuku užrašyti atminimo žodžiai. Pasirašo „Bolys“.

  • Atvirukas

    Atvirukas, 1960-02-27

    Vytas Čiočys

    Atvirukas gimtadienio proga politinei kalinei Marijai Mačionytei, atsiųstas iš Mordovijos. Spalvotais pieštukais ant balto popieriaus lapo nupieštos susikibusios rankos ir ant jų tupintis balandis, apačioje nupiešta strėle perverta raudona širdis ir užrašas: „Sveikinu Gimimo Dienoje!“. Kairėje pusėje nupiešta gėlėmis papuošta pasaga. 

     

  • Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai Kaune

    Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai Kaune

    Fotokopija. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai Kaune.

    Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune yra Kauno senamiestyje, Vilniaus g. 33. Kaunui tapus laikinąja sostine, 1919–1940 m., čia buvo įsikūrusi Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Rūmai pradėti statyti 1846 m. viduryje kaip privatus gyvenamasis namas. Apie 1866 m. sklypas buvo aptvertas metaline tvora, o iš dabartinės Vilniaus g. pusės pradėtas veisti sodas, kuriuo laisvai galėjo naudotis visi norintieji. 1866 m. šiame pastate įsikūrė Kauno gubernatoriaus rezidencija. Pirmojo pasaulinio karo metais jame kurį laiką gyveno Vokietijos kaizeris, buvo įsikūrusi vokiečių karinė administracija. Tarpukario metais rūmuose 1919–1940 m. dirbo ir gyveno visi trys Lietuvos Respublikos Prezidentai: Antanas Smetona (1919–1920 m. ir 1926–1940 m.), Aleksandras Stulginskis (1920–1922 m. ėjęs Prezidento pareigas, 1922–1926 m.) ir Kazys Grinius (1926 m. birželis–gruodis). Rūmuose 1940 m. birželio 15 d. įvyko paskutinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdis prieš prasidedant Lietuvos okupacijai.

  • Norilsko lagerio padalinio „Lama“ kapinaitėse esantis paminklas

    Norilsko lagerio padalinio „Lama“ kapinaitėse esantis paminklas, 1990 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Norilsko lagerio padalinio „Lama“ kapinaitėse esantis paminklas pastatytas ten žuvusiųjų Baltijos respublikų artilerijos aukštesnio laipsnio karininkams, kurie 1941-1942 m. ten buvo nukankinti. Koplytstulpis medinis, jame įrašytos Lietuvos, Latvijos ir Estijos karininkų pavardės rusų kalba. 1990 m.

  • Ekspedicijos į Norilską, Lamos lagerį, akimirka

    Ekspedicijos į Norilską, Lamos lagerį, akimirka, 1990 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Ekspedicijos į Norilską, Lamos lagerį, akimirka. Ekspediciją organizavo trys Baltijos šalys - Lietuva, Latvija, Estija. Matyti ekspedicijos dalyviai išsirikiavę prie Lamos ežero pakrantės, iškeltos visų trijų valstybių vėliavos, už nugaros matyti ežėras ir dideli kalnų masyvai. Ekspedicijos dalyvius fotografuoja. Ekspedicijos metu dalyviai tvarkė Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkų kapinaites, pastatė jų atminimui paminklą. Ekspedicija vyko 1990 metų vasarą.

  • Ekspedicijos prie Lamos ežero metu

    Ekspedicijos prie Lamos ežero metu, 1989 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Ekspedicijos prie Lamos ežero metu. Vienas iš ekspedicijos dalyvių dega žvakes prie medinio koplytstulpio, kuris buvo pastatytas Nepriklausomos Lietuvos karininkams žuvusiems lageryje atminti. Aplinkui matyti labai daug sniego, degančios žvakės įsmeigtos į sniegą. Vyras apsirengęs šiltai, rankose laiko degtukus, antkelių pasidėjęs fotoaparatą. 1989 m. žiemos ekspedicijos metu.

  • Vinjetė. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės artileristai

    Vinjetė. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės artileristai, XX a. pab.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Vinjetė. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės artileristai. 15-kos kursantų nedidelės fotografijos su pavardėmis ir datomis šalia pavardžių. Antroje eilėje antras iš kairės - Antanas Malijonis (1924.X.7). Vyrai apsirengę uniformomis. Vinjetės apačioje - išpieštas žiemos peizažas.

    Antanas Malijonis gimė 1904 m. 1941 m. Vilniuje, jis buvo suimtas, kalėjo Lamos lageryje. Represijų pabaiga 1948 m. Į Lietuvą grįžo.

  • Ekspedicijos į Norilską, Lamos lagerį, akimirka

    Ekspedicijos į Norilską, Lamos lagerį, akimirka, 1990 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Ekspedicijos į Norilską, Lamos lagerį, akimirka. Ekspediciją organizavo trys Baltijos šalys - Lietuva, Latvija, Estija. Matyti ekspedicijos dalyviai einantys Lamos ežero pakraščiu, didelė grupė žmonių nešančių įvairius daiktus, ir visų trijų šalių vėliavas. Kairėje pusėje - ežero pakrantė, ant kranto stovintys nameliai ir laivai vandenyje. Ekspedicijos metu dalyviai tvarkė Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkų kapinaites, pastatė jų atminimui paminklą. Ekspedicija vyko 1990 metų vasarą.

  • Vinjetė. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkai

    Vinjetė. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkai, XX a. pab.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Vinjetė. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkai. 15-kos karininkų portretinės fotografijos, ovalo formos. Po fotografijomis užrašyti vardai ir pavardėss, datos. Karininkai apsirengę uniformomis. Vinjetės apačioje, kairėje pusėje nupieštos kulkos, dešinėje - pabūklas.

  • Buvusios sovietinio režimo politinės kalinės

    Buvusios sovietinio režimo politinės kalinės, 1958 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Buvusios sovietinio režimo politinės kalinės Marytė Janušauskaitė ir Regina Matvejevaitė. Apsirengusios margomis palaidinėmis, vienplaukės. Stovi prie baltai dažytos sienos, 1958 m. Reverse - dedikacija Aldonai.

    Regina Matvejevaitė gimė 1931 m. 1948 m. suimta Kaune, kalėjo Chabarovsko krašto lageriuose. Repreijų pabaiga 1955 m. Į Lietuvą grįžo, tačiau kelintais metais nežinoma.

    Marytė Janušauskaitė gimė 1928 m. 1948 m. iš Kauno buvo ištremta į Irkutsko srt. Represijų pabaiga 1957 m. gruodžio mėn. Kelintais metais grįžo į Lietuvą nežinoma.

  • Ust Omčiugo gyvenvietės ir jos apylinkių vaizdas

    Ust Omčiugo gyvenvietės ir jos apylinkių vaizdas, 1958 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Ust Omčiugo gyvenvietės ir jos apylinkių vaizdas. Tarp kalnagūbrių lomoje išsidėstęs miestelis su gyvenamaisiais namais. Namai išsidėstę kalnų papėdėje. Matyti apsnigtos kalnų viršūnės, priekyje - miškas, einantyts elektros laidai. Vaizdas fotografuotas nuo tilto. Ust Omčiugas, Magadano srt. 1958 m.

  • Koplytstulpis Nepriklausomos Lietuvos karininkams žuvusiems prie Lamos ežero

    Koplytstulpis Nepriklausomos Lietuvos karininkams žuvusiems prie Lamos ežero, 1989 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Koplytstulpis Nepriklausomos Lietuvos karininkams žuvusiems prie Lamos ežero, Norilske. Mediniame koplytstulpyje įrašyti žodžiai lietuvių ir rusų kalbomis: „Čia prie Lamos ež. Palaidoti Lietuvos kariuomenės artilerijos karininkai, be kaltės ir teismo ištremti Stalino pakalikų. Pulk. Leonas Rupšys, Pulk. Alfonsas Sklėrius, Pulk. Leit. Petras Daukšys, Majoras Antanas Dapkus. 1989 Lietuva, Tėvyne mūsų...“. Paminklą pastatė ekspedicijos vykusios 1989 m. žiemą dalyviai. 

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 797