Fotografija. Kengyro lagerio politinis kalinys Jonas Grigaliūnas. Reverse užrašas: „Ir gal žemė priglaus vardo nebeliks, bet pasižiūrėjus į šį snukutį prisimink jog kartu gyvenome Kazachstane!... Verutei Jonas“.

Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą.