Fotografija. Žydų gelbėtojas Vytautas Žakavičius. Vytautas Žakavičius gimė 1876 m. gruodžio 23 d. Panevėžyje. Studijavo Kijevo (Ukraina) universitete mediciną, įsijungė į studentų revoliucinę veiklą. Už tai 1905 m. suimtas ir įkalintas. 1907 m. išleistas į laisvę  grįžo į Lietuvą ir 1907—1914 m. dirbo mokytoju.  Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, V. Žakavičius 1914 m. buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. 1921 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo mokytoju Vilkaviškyje, vėliau įvairiose Lietuvos vietose– buvo medicinos felčeris. Nacių okupacijos karo metais V. Žakavičius gyveno Pakalniškių kaime (Šakių r.) ir dirbo Gelgaudiškio (Šakių r.) medicinos felčeriu. 1942—1944 m. rėmė nacių persekiojamus žmones, padėjo karo belaisviams Lietuvoje, organizavo žydų slapstymą kaimų sodybose. Nuo 1943 m. rudens jis gaudavo žydams suklastotus dokumentus ir būriais priimdavo pabėgėlius iš getų, rasdamas jiems saugių slapstymosi vietų pas savo pacientus–aplinkinių kaimų gyventojus. Už pagalbą žydams 1944 m. kovo 18 d. vokiečių buvo suimtas ir įkalintas Marijampolėje. 1944 m. liepos mėnesį nacių nužudytas  Kauno IX forte. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2002 m. V. Žakavičius (po mirties) apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 2002 m. Vytautui Žakavičiui (po mirties) suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas.