Paieškos kriterijai:

  • Objektai, susiję su asmeniu: Nežinomas autorius
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Fotografija

    Fotografija, 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politinių kalinių vestuvės. Jaunieji stovi tarp dalyvaujančių: vieni iš jų pritūpę, kiti stovi prie barako sienos. Jų tarpe antros eilės kairėje stovi Bronius Valaitis su Verute Tijūnaityte-Valaitiene.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Kengyro lagerio politinės kalinės. Dešinėje sėdi sukilimo dalyvė M. Narkevičiūtė-Antanaitienė.

    Kengyro lagerio politinės kalinės. Dešinėje sėdi sukilimo dalyvė M. Narkevičiūtė-Antanaitienė., 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politinės kalinės. Dešinėje sėdi sukilimo dalyvė M. Narkevičiūtė-Antanaitienė. Reverse užrašas “Ilgai atminčiai. Marytės ir Birutės. Išleistuvių dienoje. Verutei nuo Valės“.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Kengyro lagerio politinė kalinė Elytė Petronytė

    Kengyro lagerio politinė kalinė Elytė Petronytė, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politinė kalinė Elytė Petronytė sėdi kalno papėdėje ant uolienos luito. Reverse: užrašas „Verutei nuo Elytės“.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, E. Petronytė ir V. Valiušaitis.

    Kengyro lagerio politiniai kaliniai, sukilimo dalyviai, E. Petronytė ir V. Valiušaitis., 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politiniai kaliniai - Elytė Petronytė su Vladu Valiušaičiu. Reverse užrašas „Verutei Tepalieka Tau ilgam prisiminimui drauge. Elytė ir Vladas“.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Kengyro lagerio politinė kalinė, sukilimo dalyvė, Marcelė Pupiūtė-Dilienė.

    Kengyro lagerio politinė kalinė, sukilimo dalyvė, Marcelė Pupiūtė-Dilienė., 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politinė kalinė, sukilimo dalyvė, Marcelė Pupiūtė-Dilienė stovi prie krūmokšnio rankomis laikydama kelias jo šakas. Reverse užrašas „Su ilgesiu ir nerimu širdy ir sieloj, Ir tu ir mes išėjome gyvent...Palaukėm nulingavo balti... gegužiai, O mes vis tiek ilgėsimės kažko. Mylimai Verutei-Marcelė“. 

    Po Kengyro lagerio politinių kalinių sukilimo, kuris tęsėsi 40 dienų ir kurio metu žuvo daugybė kalinių tame tarpe ir lietuvių, Marcelė apie visa tai aprašė laiške tėvams, kurie buvo ištremti į Tiumenės sritį, laiškas pateko į saugumiečių rankas ir ji su kitomis kalinėmis buvo išvežta į Balchašo lagerį.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  •  Kengyro lagerio politinės kalinės:E. Petronytė (dešinėje) O.Petrityte-Kromeliene.

     Kengyro lagerio politinės kalinės:E. Petronytė (dešinėje) O.Petrityte-Kromeliene., 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politinės kalinės. Elytė Petronytė (dešinėje) su likimo drauge Ona Petrityte-Kromeliene. Reverse užrašas „Prisiminimui Verutei Elytė“.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Fotografija

    Fotografija, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politinė kalinė Marytė Kairienė su dukrele ant rankų stovi prie medinės namo sienos.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Kengyro lagerio politinė kalinė Jadvyga Liepytė-Andriekienė

    Kengyro lagerio politinė kalinė Jadvyga Liepytė-Andriekienė, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politinė kalinė Jadvyga Liepytė-Andriekienė. Reverse užrašas “Prisiminimui Verutei – Jadzė“.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Fotografija

    Fotografija, 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politinė kalinė stovi miškelio palaukės aikštelėje, už jos  matosi pusė medinio pastato, kairėje krūvos medžio atliekų, dar tolėliau miškelis. Vardas ir pavardė nežinomi. Reverse užrašas „Skrendu pas jus į svečius. Brangutei Verutei“.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Kengyro lagerio politinė kalinė O.Staugaitytė-Staugaitienė (dešinėje).

    Kengyro lagerio politinė kalinė O.Staugaitytė-Staugaitienė (dešinėje)., 1955 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politinės kalinės Ona Staugaitytė-Staugaitienė (dešinėje) ir Marytė (pavardė nežinoma). Reverse užrašas “Verut! Prisimink mus retkarčiais bendro likimo drauges. Onutę ir Marytę“.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Fotografija

    Fotografija, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Politinės kalinės Kengyro gyvenvietės parke stovi prie gėlių krūmo. Reverse užrašas: „Brangi Verute, Nuobodžiose gyvenimo valandose prisimink mane Tu. Benukas“.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Kengyro lagerio politinė kalinė Benutė Mažylienė.

    Kengyro lagerio politinė kalinė Benutė Mažylienė., 1956 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Kengyro lagerio politinė kalinė Benutė Mažylienė stovi prie medinio namo sienos. Reverse užrašas: „Na kartais ir į tą jokerį žvilgterki. Verutei - Benutė“.

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Rodomi įrašai nuo 6637 iki 6648
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 561