Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Nežinomas autorius
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Grupė žmonių, dalyvavusių sportinėse dviračių lenktynėse

    Grupė žmonių, dalyvavusių sportinėse dviračių lenktynėse, 1942 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Grupė žmonių, dalyvavusių sportinėse dviračių lenktynėse, 1942 m. Kuriose dalyvavo ir Henrikas Tenzegolskis (antras iš kairės, apsirengęs šviesiais marškiniais trumpomis rankovėmis).

    Henrikas Tenzegolskis gimė 1921 m. gruodžio mėn 1 d. Kaune. Antrojo pasaulinio karo veteranas, sovietinio partizaninio judėjimo dalyvis. Nuo 1941 m. VLKJS narys. Nacių okupacijos pradžioje įsijungė į LLKJS Kauno miesto ir apskrities pogrindinės organizacijos veiklą. Vadovavo komjaunuolių grupei. 1944 m. jo bute buvo slepiamas sužeistas LLKJS Kauno miesto ir apskrities komiteto narys Hubertas Borisa. 1944 m. balandžio mėn. kartu su H. Borisa Henrikas Tenzegolskis suimtas, po kankinimų nužudytas.

  • Grupė Kauno Politechnikumo moksleivių prie mokyklos pastato

    Grupė Kauno Politechnikumo moksleivių prie mokyklos pastato, 1940 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Grupė Kauno Politechnikumo (buv. Kauno aukštesniosios technikos mokyklos) moksleivių prie mokyklos pastato, maždaug 1940 m. Jų tarpe yra Henrikas Tenzegolskis, kuris sėdi pirmas iš kairės ir H. Borisa.

    Henrikas Tenzegolskis gimė 1921 m. gruodžio mėn 1 d. Kaune. Antrojo pasaulinio karo veteranas, sovietinio partizaninio judėjimo dalyvis. Nuo 1941 m. VLKJS narys. Nacių okupacijos pradžioje įsijungė į LLKJS Kauno miesto ir apskrities pogrindinės organizacijos veiklą. Vadovavo komjaunuolių grupei. 1944 m. jo bute buvo slepiamas sužeistas LLKJS Kauno miesto ir apskrities komiteto narys Hubertas Borisa. 1944 m. balandžio mėn. kartu su H. Borisa Henrikas Tenzegolskis suimtas, po kankinimų nužudytas.

  • Henrikas Tenzegolskis užsiėmimų metu Kauno politechnikume

    Henrikas Tenzegolskis užsiėmimų metu Kauno politechnikume, 1940 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Henrikas Tenzegolskis užsiėmimų metu Kauno politechnikume, 1940 m. Bendras klasės vaizdas, kurioje suoluose sėdi moksleiviai.

    Henrikas Tenzegolskis gimė 1921 m. gruodžio mėn 1 d. Kaune. Antrojo pasaulinio karo veteranas, sovietinio partizaninio judėjimo dalyvis. Nuo 1941 m. VLKJS narys. Nacių okupacijos pradžioje įsijungė į LLKJS Kauno miesto ir apskrities pogrindinės organizacijos veiklą. Vadovavo komjaunuolių grupei. 1944 m. jo bute buvo slepiamas sužeistas LLKJS Kauno miesto ir apskrities komiteto narys Hubertas Borisa. 1944 m. balandžio mėn. kartu su H. Borisa Henrikas Tenzegolskis suimtas, po kankinimų nužudytas.

  • Sugriovimai Kaune Antrojo pasaulinio karo metu

    Sugriovimai Kaune Antrojo pasaulinio karo metu, 1941 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Sugriovimai Kaune Antrojo pasaulinio karo metu (1941 m.) vietos nežinomos. Bombų išraustos žemės, ant duobės kraštų stovi daug žmonių.

  • Bombų išrausta vieta Kaune, Antrojo pasaulinio karo metu

    Bombų išrausta vieta Kaune, Antrojo pasaulinio karo metu, 1941 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Bombų išrausta vieta Kaune, Antrojo pasaulinio karo metu (1941 m.). Vaizdas išraustos duobės, prie kurios stovi žmonės, tolumoje matyti nesugriauti pastatai.

  • Henrikas Tenzegolskis su draugais prie Kauno politechnikumo

    Henrikas Tenzegolskis su draugais prie Kauno politechnikumo, 1940–1943 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Henrikas Tenzegolskis su draugais prie Kauno politechnikumo, apie 1940-1943 m. 

    Henrikas Tenzegolskis gimė 1921 m. gruodžio mėn 1 d. Kaune. Antrojo pasaulinio karo veteranas, sovietinio partizaninio judėjimo dalyvis. Nuo 1941 m. VLKJS narys. Nacių okupacijos pradžioje įsijungė į LLKJS Kauno miesto ir apskrities pogrindinės organizacijos veiklą. Vadovavo komjaunuolių grupei. 1944 m. jo bute buvo slepiamas sužeistas LLKJS Kauno miesto ir apskrities komiteto narys Hubertas Borisa. 1944 m. balandžio mėn. kartu su H. Borisa Henrikas Tenzegolskis suimtas, po kankinimų nužudytas.

  • Salų kaimo gyventojas Ivanas Malinovskis

    Salų kaimo gyventojas Ivanas Malinovskis, XX a. vid.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Salų kaimo, Šalčininkų rajone gyventojas Ivanas Malinovskis, vienplaukis, apsivilkęs languotus marškinius ir juodą švarku. Ivanas Malinovkis nacių okupacijos metais buvo sovietinių partizanų ryšininku  „Perkūno“, „Jurgio“ būriuose. Naciai sudegino jo namus, nužudė žmoną, o jam pavyko pabėgti.

  • Boleslovas Kasilovskis - buvęs Gumbo kaimo gyventojas

    Boleslovas Kasilovskis - buvęs Gumbo kaimo gyventojas, XX a. vid.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Boleslovas Kasilovskis - buvęs Gumbo kaimo gyventojas Apsirengęs tamsiu švarku, žuvo naciams deginant Gumbo kaimą. 1944 m. balandžio 9 d. Gumbo kaime naciai nužudė 50 kaimo gyventojų. Jų tarpe žuvo beveik visi Boleslovo Kasilovskio šeimos nariai - motina, sesuo, brolis. 

  • Stanislava Kasilovskaja-Golman - Gumbo kaimo gyventoja

    Stanislava Kasilovskaja-Golman - Gumbo kaimo gyventoja, XX a. vid.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Stanislava Kasilovskaja-Golman - Gumbo kaimo gyventoja. Apsirengusi tamsia suknele, su skrybelaite, rankose laiko rankinuką. 1944 m. balandžio 9 d. naciai sudegino Gumbo kaimą, nužudė 50 gyventojų, tarp jų buvo nužudyti ir Stanislavos Kasilovskajos-Golman motina, sesuo ir du broliai. Pati Golman tuo metu buvo išsikėlusi į gretimą kaimą pas vyrą.

  • Fotografija

    Fotografija, 1949 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Julijonas Ramoškevičius kalint Mordovijos lageryje Reverse: įrašas ranka: „Skiriama atminčiai mylimam savo tėveliui. Duok Dieve greičiau mum pasimatyti. Ramaška Julius. Nuotr. 3-IV 49 metai“.

    Ramoškevičius Julijonas Juozo gimė 1925 m. gegužės 3 d. Raseinių apskrityje, Paliepių kaime, bežemių šeimoje. Buvo areštuotas 1945 m. rugpjūčio mėnesį. Tada jis tarnavo sovietinėje kariuomenėje ir bandė iš jos pabėgti. Buvo suimtas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58-1b (tiesioginis tėvynės išdavimas) ir Ypatingojo pasitarimo (Osoboe sovieščianie) nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo Mordovijos ypatingojo režimo lageryje, o vėliau gyveno tremtyje apie  metus ir dirbo prie Ščerbakovo elektrinės Jaroslavlio srityje statybose. Baigus statyti elektrinę, jis buvo pervežtas į Kemerovo srityje prie Mongolijos sienos esantį lagerį. Į Lietuvą sugrįžo 1954 m. rudenį.

  • Fotografija

    Fotografija, 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Julijonas Ramoškevičius nusifotografavęs Lietuvoje, tik grįžęs iš lagerio 1954 m. 

    Ramoškevičius Julijonas Juozo gimė 1925 m. gegužės 3 d. Raseinių apskrityje, Paliepių kaime, bežemių šeimoje. Buvo areštuotas 1945 m. rugpjūčio mėnesį. Tada jis tarnavo sovietinėje kariuomenėje ir bandė iš jos pabėgti. Buvo suimtas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58-1b (tiesioginis tėvynės išdavimas) ir Ypatingojo pasitarimo (Osoboe sovieščianie) nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo Mordovijos ypatingojo režimo lageryje, o vėliau gyveno tremtyje apie  metus ir dirbo prie Ščerbakovo elektrinės Jaroslavlio srityje statybose. Baigus statyti elektrinę, jis buvo pervežtas į Kemerovo srityje prie Mongolijos sienos esantį lagerį. Į Lietuvą sugrįžo 1954 m. rudenį.

  • Kengyro lagerio politinė kalinė, sukilimo dalyvė, Verutė Tijūnaitytė.

    Kengyro lagerio politinė kalinė, sukilimo dalyvė, Verutė Tijūnaitytė., 1954 m.

    Nežinomas autorius

    Fotografija. Portretinė. Kengyro lagerio politinė kalinė, sukilimo dalyvė, Verutė Tijūnaitytė.. Reverse: užrašas „Broniui – Verutė“. Kengyras, 1954 m. 

    Verutė Tijūnaitytė -Valaitienė g. 1928 m. Prano ir Marijonos Tijūnaičių šeimoje Vareikių k., Deltuvos vlsč., Ukmergės aps. Be jos šeimoje augo trys broliai. Vyriausias Edvardas 1944 m. papildė  gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės gretas. Tais pačiais metais jų namuose apsigyveno iš sovietinės armijos pabėgęs pusbrolis Petras, greitai apie tai sužinojo saugumiečiai ir pradėjo domėtis kas vyksta jų namuose. 1945 m. suėmė Verutės tėvą Praną Tijūnaitį, kalino Ukmergės bei Lukiškių kalėjimuose, po to nuteisė dešimčiai metų lagerio ir etapu išvežė į Sibiro lagerius iš kurių negrįžo. 1946 m. buvo suimti; Verutė, jos motina ir brolis Stasys pėsčiomis nuvaryti į Ukmergę ir uždaryti kalėjime apkaltinus juos ryšiais su partizanais, kitam broliui pavyko pabėgti. Po tardymo Verutė pamačiusi vedamą sumuštą, kruviną brolį, visą kaltę prisiėmė sau. Motiną su broliu paleido, o Verutę išvežė į Vilnių ir uždarė Lukiškių kalėjime, nuteisus dešimčiai metų lagerio išvežė į Karabaso (Karagandos anglies gavybos baseinas) lagerius, buvo vežiojama po įvairius lagerius, o vėliau atvežta į Kengyro lagerį. Penkis metus susirašinėjo tame pačiame lageryje kalinamu Broniu Valaičiu. Po sukilimo buvo paleista į laisvę, kai buvo paleistas ir Bronius 1956 m. jie susituokė ir 1958 m. grįžo į Lietuvą. 

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 498