• Vaikai gimę koncentracijos stovyklose

      Vaikai gimę koncentracijos stovyklose

      Balandžio 11 d., kai 1945 m. buvo išlaisvinti Buchenvaldo kaliniai, minima Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. Šiai datai paminėti, skiriame parodą apie mažamečius vaikus-koncentracijų stovyklų kalinius.
      Skaudžiausiai nacių nusikaltimai palietė vaikus. Būtent patiems mažiausiems ir yra skirta ši paroda, tačiau siekiant parodyti ne šaltą žiaurumą, bet šviesų žmogiškumą. Parodoje pateiktos kelių vaikų, gimusių koncentracijos stovyklose ir kalėjimuose istorijas, kurios dėka tikėjimo ir didelės meilės, baigėsi laimingai. Todėl šią progą norėtume švęsti ne su kančia ir skausmu, bet su tikėjimu ir viltimi, kad žmogiškumas gali nugalėti ir didžiausią pyktį ir abejingumą.
      Vaikų prisiminimai kalėjusių IX forto kalėjimo kameroje:
      „Kameroje jau buvo daug žmonių, buvo labai tamsu, ir jos, vaikai, labai laukdavo kada atidarys duris. Žmonės viduryje stovėjo, buvo vaikų ir daugiau. Juos išleisdavo dažniau pabėgioti į lauką. Ten susitikdavo su kitais vaikais. Visi kalbėjo rusiškai. Išbėgdavo į aptvertą kiemą anksti rytą, saulei tekant.. Būnant ryte kiemelyje girdėdavosi šūviai už forto sienų ir žmonių šauksmai, kad veda šaudyti. Ramindavo vieni kitus. Vaikams leisdavo forte ir bildančiais laiptais užbėgti į viršų. O kamerose būdavo nešvaru, drėgna, daug utėlių, nuo lubų krisdavo blakės. Valgydavo tik forminę duoną ir atsigerdavo pasaldinto vandens iš aliuminio puoduko“.
      Valentina Karmazina – Tamošiūnienė– gimusi Kauno IX forto kameroje 1941 m. liepos 27 d.
      Prasidėjus Antram Pasauliniam karui, buvo susprogdintas vienas iš Raudonosios Armijos ešalonų Kazlų Rūdoje, kuriame buvo karininkas Pavelas Karmazinas. Jo žmona Jelizaveta Karmazina liko su dviem dukrelėm – 5 metų Marija ir 4 metų Tamara. Kai vokiečiai okupavo Kauną, Jelizavetą Karmaziną su dukromis uždarė į Kauno IX fortą. Čia 1941 m. liepos 27 d. Jalizaveta pagimdė trečią dukrelę. Niekas pagimdyti nepadėjo, pati motina, išpešusi be laiko pražilusių plaukų sruogą, užrišo savo kūdikiui virkštelę. Po keleto dienų mamą su 3 dukrelėmis už lašinių paltį iš forto išpirko Jono Gaškos pažįstamas Feliksas Jakštas su žmona Evdokija. Rusų karininko šeimą jie parsivežė į Ražiškių kaimą prie Garliavos. Pradėjus kurtis kolūkiams Jelizaveta Karmazina, įsidarbino fermoje. Jai talkino ir visos trys dukterys. Nepaisant tragiško atėjimo į šį pasaulį, Valentina Karmazina, išaugo sveika ir protinga mergaite, ištekėjo sukūrė šeimą. Šiuo metu gyvena ir džaigiasi gausia šeima Kauno rajone.
      Pranciška Marmaitė – Cibulskienė gimusi Kauno kalėjime 1943 metais
      Marijonos Marmienės duktė Elena Marmaitė, žuvus tėvams, gyveno pas tetą Janiną Marmaitę, Kalgirio kaime. Kartu su tetos šeima ji buvo ištremta į Sibirą 1948 m. Grįžusi iš Sibiro 1966 m. gavo SSKP istorijos instituto archyvinę pažymą, kurioje buvo patvirtinta, kad Marijona Marmienė ir Stanislovas Marma dalyvavo partizaniniame judėjime Kauno apskrityje nuo 1942 m. balandžio mėnesio, ir kad jie buvo suimti ir kalinti. Marijona Marmienė 1944 m. sausio 19 d. buvo sušaudyta Kauno IX forte, o Stanislovo Marmos likimas tiksliau neišaiškintas. Pagimdžiusi dukrą kalėjime, Marijona Marmienė dar prieš mirtį dukrą perdavė į Kauno kūdikių namus ir neprieštaravo, kad ją įsivaikintų geri žmonės. Kauno kūdikių namų direktorius daktaras Petras Baublys pagal sutartį Marijonos Žiaukaitės-Marmienės naujagimę perdavė auginti Pranciškai Lekavičienei, gyvenančiai Kaune. Taip Pranciška Marmaitė tapo Lekavičiūte ir užaugo jų šeimoje, o po įmotės mirties pradėjo ieškoti savo šaknų. Pranciška Marmaitė surado ne tik savo seseris, bet ir platesnę giminę. Pranciška Marmaitė sužinojo, kad Kaune gyvena jos vyresnės seserys Elena ir Genovaitė, o vyriausioji sesuo Stasė jau mirusi.
      Ivan Aleksandrovič Bondarenko gimė 1944 kovo mėn. 22 dieną nacių koncentracijos stovykloje Kiesgrube (Vokietija).
      Darbininkė Liuba Bondarenko–Sivčuk, į Kiesgrubo lagerį buvo atvežta iš Rusijos, kuomet laukėsi vaikelio. 1944-03-22 d. ji lageryje pagimdė berniuką
      Ivan Bondarenko ir jo motina po išlaisvinimo iš lagerio grįžo į Rusiją, vėliau atvyko į Lietuvą, sukūrė šeimą, čia gyveno ir dirbo. Ivanas Bondarenko apdovanotas garbės raštais už aktyvią poziciją ginant buvusių mažamečių fašizmo kalinių interesus, ir medaliu „Nacizmo kalinys“. Kauno IX forto muziejuje dalyvaudavo renginiuose skirtuose koncentracijos stovyklų išlaisvinimo dienai paminėti. Iki mirties gyveno Kaune.
      „Buvusių Mažamečių Fašizmo Kalinių Tarptautinė Sąjunga“ buvo įkurta 1988 metais birželio 22 dieną Kijeve, kuri apjungia tūkstančius žmonių iš Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Moldovos, Rusijos Ukrainos, Estijos ir kitų šalių. Tarptautinės organizacijos tikslas palaikyti buvusių mažamečių fašizmo kalinių statusą: gerinti jų buitines sąlygas, padėti spręsti kompensacijų išmokėjimo klausimus, bei organizuoti negrįžusių kalinių paieškas ir susitikimus.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.