• Juozo Grušio 100-osios gimimo metinės

      Juozo Grušio 100-osios gimimo metinės

      Juozas Grušys gimė 1915 m. kovo 20 d., Kulių valsčiuje, Plungės r., knygnešio šeimoje. Kuliuose pradžios mokykloje baigęs 6 skyrius, nuo 1930 m. mokėsi Kauno amatų mokykloje. 1935 m. baigė Naradavo (Biržų r.) žemės ūkio mokyklą. 1936–1937m. tarnavo Nepriklausomos Lietuvos Respublikos kariuomenėje, Geležinio Vilko trečiajame dragūnų pulke. Nuo 1939 m. dirbo Lietuvos Valstybės Saugumo Departamente. Sovietams okupavus Lietuvą Juozas Grušys priklausė Lietuvos Aktyvistų frontui, buvo 1941 m. birželio 23 d. sukilimo dalyvis. Nacių okupacijos metais įsijungė į pogrindinę rezistencinę veiklą. Už antisovietinio laikraščio „Tėvynė“ platinimą bei bendradarbiavimą jame 1944 m. NKVD suimtas ir 1945 m. birželio 8 d. Karo tribunolo nuteistas 20 metų katorgos darbų. Bausmę atliko Vorkutos (Komija) lageryje. 1955 m. grįžo į Lietuvą. Jo žmona Magdelena Grušienė taip pat platino antisovietinę literatūrą, už tai ir ji buvo NKVD suimta ir ištremta į Vorkutos (Komija) lagerį. 1955 metais grįžusi į Lietuvą, rado uošvės augintas dukreles, kurioms pašventė visą likusį gyvenimą. Magdelena Grušienė mirė 1999 m. vasario 22 d., palaidota Petrašiūnų kapinėse, Kaune, prie Lietuvos kančių memorialo.
      Juozas Grušys priklausė tai lietuvių kartai, kuri pakėlė sunkiausią sovietinės ir nacių okupacijų naštą. Poetas-slapyvardžiu Žilvinis - rašė eilėraščius, platino antisovietinę spaudą, visą savo gyvenimą pašventė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veiklai. Priklausė Lietuvos Liaudies kovotojų sąjungai, kurios veiklą plačiai aprašė išleistoje knygoje "Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga 1940-2000 m. ". Eilėraščių rinkinyje „Jonvabalių kraujas” (1993) jis - Aisčių ainis ŽILVINIS įvade rašė „...su prakeikimais ir maldomis, sudedu greta senos ir garbingos Aisčių Giminės, Lietuvių Tautos Sūnų ir Dukrų kaulų, palaidotų Tėvynės masinių žudynių vietose, bekraštės Sibiro taigos ir Užpoliarės amžino įšalo platybėse, bei kitų kraštų kapuose, kad laiko tikrintoja Istorija radusi galėtų kaip priekaištą mesti į veidą akis užsidengusiai Temidei ir bent apytikriai parodytų Ateitį kuriančiai žmonijai– mano tautos likimą“. Eilėraščių knyga pavadinimu „Šiaurės pašvaistės“ (1994) – tai lyg Malda Motinai Tėvynei. „Žaltvykslės“ (1995) skirta Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai. 1998 metais parašė ir išleido apybraižą „Po ugnies ženklu“, skirtą Romo Kalantos atminimui.
      Juozas Gryšys mirė 2002 m., palaidotas Kaune. Už veiklą, dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu (2003–05–12). Juozas Grušys lietuvių literatūroj išlieka kaip asmenybė palikusi nematerialųjį paveldą ateinančioms kartoms. Todėl, Kauno IX forto muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius kviečia iš arčiau susipažinti su šia neeiline asmenybe ir daugiau sužinoti apie jo indėlį Lietuvos literatūros puoselėjimui.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.